Tuo tarpu Palangos turizmo informacijos centro atstovų nuomone, Palangą jau seniai galima vadinti tarptautiniu kurortu.
„Tikrai taip, Palanga - ištisus metus atviras tarptautinis kurortas su išvystyta sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra, aktyviu kultūriniu gyvenimu. Tai saugus ir švarus miestas, patogus gyventi bei ilsėtis,” - kalbėjo Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė.
Palangą vis dažniau aplanko japonai
Per 2017 metus, nuo sausio 1 d. iki spalio 1 d., Palangos turizmo informacijos centre apsilankė svečių iš 48 valstybių. Pirmąsias 5 dešimtuko vietas užima Lietuva – 22114, Baltarusija – 13191, Rusija – 8514, Latvija – 6341, Vokietija – 6190. Sulaukta svečių ir iš Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Norvegijos, Prancūzijos.
„Kiekvienais metais Palangos turizmo informacijos centre sulaukiame turistų iš įvairių pasaulio šalių, šiemet sulaukėme svečių iš Kenijos, Afganistano, Albanijos, Afrikos ir kitų valstybių. Pastebimi vis daugiau turistų iš Kinijos ir Japonijos,” – portalui tv3.lt pasakojo R. Kmitienė.
Kad turistų skaičius Palangoje nemažėja, esą rodo ir surinktas pagalvės mokestis.
„Gegužę vadinamojo pagalvės mokesčio surinkta 40336 euro, birželį - 84879 eurai, liepą - 143926 eurai. Už rugpjūtį jau surinkta per 150000 eurų, tačiau tai dar negalutiniai duomenys,“ - teigė Palangos miesto mero patarėja Jurgita Vanagė.
R. Kmitienės nuomone, turistų srautų didėjimą kasmet lemia tiek Lietuvos, tiek ir Palangos kurorto viešinimas įvairiomis priemonėmis: straipsniai žiniasklaidos priemonėse, dalyvavimas tarptautinėse turizmo pardose ir verslo misijose.
„Pagrindinis veiksnys, kodėl į Palangą kasmet atvyksta vis daugiau turistų, tai sukurta infrastruktūra ir puikios poilsio bei sveikatingumo paslaugos. Visa tai pagrindiniai veiksniai įtakojantys turistų srautų didėjimą,” - sakė R. Kmitienė.
Moters nuomone, Palanga pamažu atsikrato ir sezoninio kurorto vardo. Apie miesto trūkumus esą kalbėti sunkiausia. Tačiau kiekvienąkart reikia stengtis gerinti paslaugų kokybę, pateikti kuo išsamesnę informaciją turistams.
Palangoje visi mėgsta „gražiai pakalbėti"
Tuo tarpu miesto politikai kritikos negaili. Palangos miesto savivaldybės tarybos narys Eugenijus Simutis tikina, kad toli gražu ne viskas taip yra, kaip dauguma mano.
„Dauguma užsienio turistų, Palangoje apsilanko važiuodami pro šalį, užsuka čia lankydami visą Baltijos kraštą, bet kiek jų čia pasilieka ilgiau?“ - retoriškai klausė E. Simutis.
Anot vyro, miestas neturi tinkamos turizmo strategijos.
„Kaip pritraukti turistus, tai aš, pavyzdžiui, nemačiau kažkokios turizmo informacijos centro strategijos, jos nėra. „Piarus“ visi čia mėgsta. Palanga ne išimtis. Save puikinti – gerai, tai kažkiek taip pat veikia, bet labai puiku būtų, jei atkreiptų dėmesį ir į problemas,“ - sakė E. Simutis.
Palangoje trūksta veiklos, pramogų, kurias būtų galima pasiūlyti ne tik turistams, bet ir čia gyvenantiems žmonėms. „Pasistatė ne koncertų salę, bet bažnyčią. Joje niekas nevyksta. Palyginus su Liepojos koncertų sale, ten per metus įvyko maždaug 165 renginiai, o čia, Palangoje, gal 20,” - tikino E. Simutis.
Politiko nuomone, Palanga dar toli gražu negali pasigirti ir visus metus veikiančio kurorto vardu. „Tie turistai atvažiuoja į tuščią miestą, kuriame nėra gyvybės. Jeigu dabar rudenį išeitumėte į gatvę pamatytumėt, kaip čia tuščia. Tai ar kas pasiliktų tokiame mieste?“ - kalbėjo E. Simutis.
Verslininkams sąlygos Palangoje esą nuolat sunkinamos. Savivaldybė nesukuria naujų darbo vietų. „Iš Europos Sąjungos prisiėmusi pinigų nesukūrė nė vienos papildomos darbo vietos. Taip, miesto infrastruktūra keičiasi, gražėja, bet juk visur taip yra – net ir Salantuose ar Kretingos rajone. Gatvės, šaligatviai, skverai sutvarkyti. Tik nemąstant apie verslą, naujas darbo vietas, tuoj nebebus kas ta gražia infrastruktūra naudosis,“ - sakė E. Simutis.
Darbo vietos naikinamos dėl naujų statybų?
Anot politiko, pardavus sveikatingumo centrą „Eglė“, be darbo liks šimtai žmonių. Miesto valdžia neparodė savo pozicijos šiuo klausimu.
„Panaikino 100 darbo vietų – niekas nereaguoja. Kas galėtų garantuoti, kad kas nors „nenusižiūrėjo“ šių poilsio namų ir po kelerių metų iš jų nepadarys „kotedžiukų“?“ – klausė tarybos narys.
E. Simučio nuomone, kaip grybus dygstančias, poilsio paskirties patalpas, dažniausiai perka užsienyje dirbantys tautiečiai. Esą šiems po 40 – 50 tūkstančių eurų kainuojantys butai neatrodo labai brangūs.
„Tačiau už tokią sumą, kartą metuose, porą savaičių, ilsėtis Palangoje, kurioje nieko nevyksta, nemanau, kad yra labai protinga investicija,“ - kalbėjo E. Simutis.
Tarybos narys taip pat pridūrė, kad miesto valdžia ne itin palankiai priima kritiką. Esą tai suvokiama kaip miesto dergimas, o juk turėtų būti priešingai.
„Juk geras spyris turėtų būti žingsnis į priekį,“ - sakė E. Simutis.
