Rudenį, vaikams pravėrus mokyklų duris, įprastai pasipila vertinimai, kiek kuris paaugo, kaip pasikeitė. Nors visi vaikai auga skirtingai, pernelyg žemas ūgis gali byloti apie galimus sveikatos sutrikimus ar ligas.
Apie 3% vaikų yra žemaūgiai ir turėtų būti konsultuojami vaikų endokrinologo. Įtarus, kad jūsų vaikas yra žemesnis nei jo bendraamžiai, medikai ragina kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl specialistų konsultacijos.
Augimas yra dinaminis procesas, todėl svarbus ne tik dabartinis ūgis, bet ir kiek vaikas paaugo per metus. Todėl svarbu, kad šeimos gydytojai žymėtų ūgį lentelėse, taip galima anksčiau pastebėti sulėtėjusį vaiko augimo tempą ar net „iškritimą“ iš augimo kreivės.
Dėmesį reikėtų atkreipti, jei vaikas nepaauga 4-5 cm per metus, šešiamečiui nekrenta pieniniai dantys, vaikas antrus metus nešioja tuos pačius rūbus, ar 13-14 metų paaugliui nėra prasidėjęs lytinis brendimas. Kartais tėvai į medikus kreipiasi tik dėl „pažymėlės“, tačiau vertėtų būti dėmesingesniems, nes nuo dabartinių vaikų sveikatos būklės priklauso, kokia visuomenė bus po 20-30 metų.
„Pastaraisiais metais daugėja antsvorį turinčių, ar net nutukusių vaikų. Tokius metabolinius sutrikimus kaip nutukimas, antrojo tipo cukrinis diabetas, ankstyva aterosklerozė, hipertenzija, dislipidemija lemia netaisyklinga mityba, per mažas fizinis aktyvumas. Dažniausiai tokie vaikai patiria patyčias mokykloje, neretai užgauliojami ir žemaūgiai vaikai.
Daugelį svarbių metabolinių sutrikimų sukelia įvairios genetinės ir išorinės priežastys (aplinkos veiksniai, gyvenimo būdas, mityba). Pastarųjų veiksnių poveikis ypač svarbus vadinamaisiais kritiniais augimo laikotarpiais; prenataliniu (iki gimimo), pirmais metais po gimimo, vadinamosios „tuklumo grąžos“ (5-7m) ir lytinio brendimo metu“ , – pasakojo Klaipėdos vaikų ligoninės gydytoja vaikų endokrinologė Sigita Vainienė.
Gydytojui endokrinologui svarbu pateikti šiuos duomenis: vaiko gimimo ūgį ir svorį, dantų dygimo ir keitimosi laiką, persirgtas ligas, tėvų ūgius. Pagal tai galima nustatyti prognozuojamą ūgį suaugus. Taip pat svarbu žinoti tėvų brendimo ypatumus ir laiką, nes reikia ekskliuduoti priešbrendiminį ūgio sulėtėjimą ar konstituciškai vėluojantį lytinį brendimą. Kai kurioms genetinėms ligoms būdingi specifiniai veido bruožai, „kitokia“ kūno sandara.
Vaikai gali blogiau augti, jei kraujyje yra sumažėjęs hemoglobino, kalcio kiekis. Kalcis žmogaus organizme sudaro beveik du procentus viso kūno svorio. Šis elementas reikalingas kaulams bei dantims formuotis, dalyvauja nervų sistemos, raumenų veikloje.
„Ne visi vaikai noriai valgo pieno produktus, tad tėvai perka įvairius maisto papildus ir mano, kad tai patenkins vaiko kalcio paros poreikį. Nustatyta, kad apie 85% mergaičių ir 60% berniukų per parą vartoja mažiau kalcio nei rekomenduojama.
Tokius rodiklius lemia tai, kad vaikai ir paaugliai geria daug gazuotų ir turinčių kofeino gėrimų, rūko, vis dažniau vartoja alkoholį - šie veiksniai mažina kalcio įsisavinimą organizme. Kofeinas, sūrus ir daug baltymų turintis maistas skatina kalcio išsiskyrimą su šlapimu. Ikimokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama 500-800 mg kalcio kasdien, paaugliams –1200-1500 mg kalcio per dieną. Multivitaminuose yra tik apie 9-12% paros normos“, – teigė medikė.
Konsultuojant vaiką dėl žemo ūgio būtina atlikti:
- riešų-plaštakos rentgenogramą (įvertinamas kaulinis amžius, kuris nuo chronologinio (pasinio) gali skirtis +/- 1-2 metais);
- įvertinti skydliaukės veiklą, (hipotirozė (nepakankamai veikianti skydliaukė) gali pasireikšti žemu ūgiu);
- nustatyti ar nėra augimo hormono trūkumo.
Vaikų ūgio apatinės normos riba pagal amžių ir lytį
Gyd. Sigita Vainienė
J. Tutkuvienė. Vaikų augimo ir brendimo vertinimas. Vilnius: Meralas; 1995.
