• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Aš svajojau. Dabar galiu prisipažinti, kad apie tokias aukštumas anksčiau tik svajojau, - prisipažino geriausias Lietuvos kovotojas Sergejus Maslobojevas. – Bet ar to tikėjausi? Žinai, kiekvienas žmogus pasvajoja, bet tuoj nukerta „Ai, to vis vien nebus“. O aš dabar sakau „Yra“.

„Aš svajojau. Dabar galiu prisipažinti, kad apie tokias aukštumas anksčiau tik svajojau, - prisipažino geriausias Lietuvos kovotojas Sergejus Maslobojevas. – Bet ar to tikėjausi? Žinai, kiekvienas žmogus pasvajoja, bet tuoj nukerta „Ai, to vis vien nebus“. O aš dabar sakau „Yra“.

REKLAMA

Kažkada S. Maslobojevas vos pusę lūpų prabildavo apie svajonę patekti tarp dešimties geriausių pasaulio kovotojų. Šiuo metu jis gali didžiuotis, nes jo pavardė yra tarp penkių geriausių K-1 kovotojų savo kategorijoje.

„Manau, kad galiu rekomenduoti visiems – nebijokite svajoti, - sakė kovotojas. – Viskas yra įmanoma, tik reikia vengti tam tikrų trukdžių gyvenime. Eikite vienu keliu – link savo svajonės. Apie ką aš? Apie neteisingai praleistą laisvalaikį jaunystėje. Leidau laiką be prasmės, švaisčiau savo jį. Net neleisdavau sau pailsėti, vis man reikėdavo su kažkuo kažkur važiuoti, kažką veikti. Dabar suprantu, kad net poilsis yra mano darbas“.

Paprašytas prisiminti savo pirmuosius žingsnius į ringą, S. Maslobojevas susimąstė. „Prisimenu. Tai buvo beveik prieš dešimt metų. Ringas buvo po atviru dangumi prie Platelių ežero. Tai buvo pirmoji mano kova, - sakė kovotojas. – Tai buvo katastrofa. Tiek emocijų, tiek jaudulio ir tiek troškimo laimėti. Suvokiau, kad pagaliau esu kelyje, kuriame visada norėjau būti... Deja, pergalė buvo atiduota mano varžovui, nors visi pripažino, kad laimėjau. Taip reikėjo. Tokia buvo politika“.

REKLAMA
REKLAMA

O dabar? „Atrodo, kad turėčiau kur kas geriau valdyti savo emocijas, tačiau kalbėjau su labai patyrusiais sportininkais. Jie prisipažino, kad baimė ir jaudulys kamuoja visada. Tai man padėjo, supratau, kad tai yra normalu, - sakė S. Maslobojevas. – Ar esu įveikęs savo gyvenimo kovą su savimi? Ne, aš vis dar kovoju. Kartais pajaučiu mažos pergalės skonį tam tikruose dalykuose. Mažais žingsneliais kopiu į viršų, tačiau kartais kažkas atsitinka ir pajaučiu, kaip mane traukia atgal. Tada pradedu save moralizuoti su klausimu: „Kodėl vėl grįžai ten, iš kur jau buvai išlipęs. Žinai, tai galioja ir mitybai. Tailande labai gerai maitinausi, bet tik grįžau į Lietuvą ir prikimšau mėsos, priaugau svorio. Tai smulkmenos, kurias norėčiau irgi nugalėti. Kiekvieną dieną kovoju“.

Vertindamas savo karjerą 29-erių sportininkas sakė, kad jo kelias buvo vingiuotas ir ganėtinai kalnuotas. „Buvo akimirkų, kai degdavau noru, būdavo traumų ir būdavo dienų, kai mąsčiau viską mesti, - prisipažino S. Maslobojevas. – Ieškojau savęs kitokiame gyvenime, tačiau supratau, kad aš nesu aš, jei nedarau to, ką dariau visada. Mano kelias nebuvo rožėmis klotas. Paskutinį kartą mintys apie kovotojo kelio metimą buvo aplankiusios prieš metus. Uždaviau sau klausimą „O kodėl save kankinu?“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų