Viename įtakingiausių pasaulio medicinos žurnalų „The Lancet“ paskelbtoje studijoje teigiama, kad 25 proc. Rusijos vyrų miršta nesulaukę 55 metų – ir daugiausiai būtent dėl alkoholio. Palyginimui, Didžiojoje Britanijoje šis skaičius siekia 7 procentus.
Mirties priežastimi dažnai įvardijamos kepenų ligos ar apsinuodijimas alkoholiu. Nemažai rusų taip pat miršta dėl nelaimingų atsitikimų ar įsivėlę į muštynes.
Šie skaičiais buvo gauti atlikus didžiausią iki šiol tokio pobūdžio tyrimą šalyje.
Tyrėjai iš Maskvoje įsikūrusio Rusijos vėžio tyrimų centro, Oksfordo universiteto Didžiojoje Britanijoje ir Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros Prancūzijoje net 10 metų stebėjo 151 tūkstančio suaugusių rusų gėrimo įpročius skirtinguose šalies miestuose. Per tyrimo laikotarpį 8 tūkstančiai stebėtų asmenų mirė.
Šiuos duomenis mokslininkai taip pat susiejo su ankstesnio tyrimu, per kurį buvo apklausti 49 tūkst. šeimų – jų buvo klausiama, kokiomis aplinkybėmis mirė jų artimieji ir kokie buvo jų gėrimo įpročiai.
Vienas iš tyrimo bendraautorių, Oksfordo universiteto profesorius seras Richardas Peto, sakė: „Rusų mirtingumas per pastaruosius 30 metų plačiai svyravo, kaip ir alkoholio ribojimai bei socialinis stabilumas keitėsi per prezidentų Gorbačiovo, Jelcino ir Putino valdymo laikotarpius. O pagrindinis veiksnys, lemiantis šiuos didžiulius mirtingumo pokyčius – degtinė.“
Besaikis gėrimas
1985 metais, valdant tuomečiam Sovietų Sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui, buvo drastiškai sumažinta degtinės gamyba ir uždrausta ja prekiauti iki pietų meto. Mokslininkai teigia, kad alkoholio suvartojimas įvedus šiuos apribojimus sumažėjo maždaug ketvirčiu – taip pat ir mirčių skaičius. Komunizmo santvarkai žlugus, žmonės vėl pradėjo gerti daugiau, o su tuo susijusių mirčių skaičius irgi išaugo.
„Kai prezidentas Jelcinas perėmė valdžią iš Gorbačiovo, bendras jaunų vyrų mirtingumas daugiau nei padvigubėjo. Tai buvo visuomenės nuosmukis, o degtinė tapo daug lengviau prieinama, – sakė R. Peto. – Girtavimas milžiniškai išplito ir tapo griaunančiu reiškiniu. Žmonės prisigerdavo nuo stipriųjų gėrimų, o tada eidavo pirkti dar ir gerdavo toliau, tokiu būdu stipriai rizikuodami numirti“.
Moterų alkoholio suvartojimo skaičiai taip pat keitėsi atsižvelgiant į šiuos politinius įvykius, bet jos vis tiek gėrė mažiau nei vyrai, tad ir mirtingumas liko žemesnis.
Be to, daugelis mėgėjų išgerti buvo taip pat ir rūkaliai, o tai, anot mokslininkų, dar labiau „apsunkina“ mirtingumo skaičius.
2006-aisiais Rusijoje buvo įvestos griežtesnės alkoholio kontrolės priemonės, įskaitant mokesčių padidinimą ir pardavimų ribojimą. Mokslininkų skaičiavimais, alkoholio suvartojimas sumažėjo maždaug trečdaliu, o jaunesnių nei 55 metai vyrų mirtingumas taip pat nukrito nuo 37 proc. iki 25 proc.
Pusė litro degtinės Rusijoje kainuoja apie 150 rublių (kiek daugiau nei 10 litų). Šiame tyrime stebėti sunkūs alkoholikai per savaitę išgerdavo bent po pusantro litro per savaitę.
2011-aisiais kiekvienam suaugusiam rusui per metus teko vidutiniškai po 13 litrų gryno alkoholio. Iš jų apie 8 litrai buvo gauti iš stipriųjų gėrimų, daugiausia – degtinės. Palyginimui, Didžiojoje Britanijoje suaugusieji per metus vidutiniškai suvartoja apie 10 litrų gryno alkoholio, bet tik mažiau nei du litrai gaunami iš stipriųjų gėrimų.
Mokslininkų nuomone, pagrindinė priežastis, kodėl Rusijoje toks aukštas mirtingumo skaičius – tai, kaip rusai geria alkoholį.
Tyrime dalyvavęs profesorius Davidas Zaridzė iš Rusijos vėžio tyrimų centro sakė: „Jie geria be saiko – tai pagrindinė problema. Ne alkoholio kiekis, kuris statistiškai tenka vienam gyventojui, o gėrimo būdas.“
„Rusai visada gėrė daug. Kartais sakoma, esą tai dėl šalto oro, bet tai – tik pasiteisinimas. Tai tautos bruožas, kurį reikia keisti.
Vidutinė tikėtina vyro gyvenimo trukmė Rusijoje yra vos 64 metai – pagal šį rodiklį Rusija patenka tarp 50-ies prasčiausių šalių pasaulyje. Dėl to reikia kuo skubiau įvesti efektyvesnes alkoholio ir tabako kontrolės priemones“, – reziumavo D. Zaridzė.
