„Šildymo kainos sugrįžta į buvusį 2018 – 2019 metų kainų lygį. Mes skaičiuojame, kad šį šaltąjį sezoną paramos gavėjų skaičius bus panašiai toks pats, kaip buvo prieš dvejus-trejus metus. Kaip bebūtų, sunkiau besiverčiantys senjorai, šeimos su vaikais, neįgalieji nebus palikti likimo valiai, nes kompensacijų skaičiavimo formulė sukonstruota taip, kad kiek beaugtų šilumos kainos, nepasiturintys gyventojai finansinės naštos nepajus – bus skirta didesnė kompensacija“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Kam priklauso kompensacija už būsto šildymą?
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. nėra skirtumo, ar būstas šildomas centralizuotai, ar kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.).
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP dydžio. Iš šeimos gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį atimamas 1 VRP dydis (128 Eur), padaugintas iš šeimos narių skaičiaus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 1,5 VRP dydžio (192 Eur).
Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už ne didesnį nei 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą.
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Kur kreiptis dėl kompensacijų skyrimo?
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose), taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt.
Svarbu. Primename, kad karantino ir ekstremalios situacijos metu (bei 6 mėnesius po jų atšaukimo) nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (t. y. socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų turimas turtas nevertinamas.
Statistika: kiek gyventojų gavo būsto šildymo išlaidų kompensacijas?
2020 m. duomenimis, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 93,7 tūkst. žmonių, t. y. apie 3,3 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2019 m., gavėjų skaičius sumažėjo
daugiau nei penktadaliu (nuo 120,52 iki 93,7 tūkst. asmenų). Didžioji dalis gavusių kompensaciją – žmonės, gyvenantys centralizuotai šildomame būste (virš 76 tūkst. asmenų).
Vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui būstą šildant centralizuotai – apie 16 Eur (2019 m. – 27,2 Eur), kt. energijos ir kuro rūšimis – 43 Eur (2019 m. – 51 Eur).
Kompensacijoms 2020 m. išleista apie 13 mln. Eur, ir, lyginant su 2019 m., išlaidos sumažėjo beveik trečdaliu.
2021 m. I pusm. duomenimis, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 95,2 tūkst. žmonių, t. y. 3,4 proc. visų Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis gavusių kompensaciją – žmonės, gyvenantys centralizuotai šildomame būste (beveik 78 tūkst. asmenų).
Vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui būstą šildant centralizuotai – apie 24,46 Eur (2020 m. I pusm. – 16 Eur), kt. energijos ir kuro rūšimis – 43,27 Eur (2020 m. I pusm. – 43 Eur).
Kompensacijoms išleista virš 10 mln. Eur, ir, palyginus su 2020 m. I pusm., išlaidos išaugo daugiau kaip 35 proc.
