„Taip, aš irgi buvau Kauno miesto tarybos narys. Dvi kadencijas: nuo 2011 m. balandžio iki 2018 m. rugsėjo. Deja, nei pačių ataskaitų, nei išlaidas pagrindžiančių kvitų aš neturiu, jų nekaupiau ir nesaugojau. Kodėl? Tiesiog to nereikalavo savivaldybėje galiojanti tvarka.
Žiūrint iš šios dienos taško, suprantu, kad tai yra blogai. Ir dėl to, kad nerinkau dokumentų, ir dėl to, kad būdamas vienas iš savivaldybės vadovų neinicijavau šios tvarkos pakeitimų. Dėl to nuoširdžiai apgailestauju.
Ir nors nesijaučiu nusižengęs ar padaręs kažką netinkamo, tačiau puikiai suprantu, kad tokiomis aplinkybėmis mano darbas Prezidentūroje gali sukelti įvarių interpretacijų ir neigiamų reakcijų. Todėl siekdamas neapsunkinti valstybės vadovo ir Prezidento institucijos veiklos, šiandien (nors sprendimą priėmiau anksčiau, laukiau, kol Prezidentas grįš iš vizito Islandijoje) pateikiau prašymą atleisti mane iš vyriausiojo patarėjo pareigų. Prezidentas pažadėjo sprendimą priimti artimiausiu metu“, – feisbuke ketvirtadienį pranešė prezidento patarėjas.
TARYBOS NARIO ATASKAITOS
P. Mačiulis skelbė, kad paprašė savivaldybės administracijos atsiųsti jo teiktas ataskaitas.
„Buvau informuotas, kad ataskaitų už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio iki 2012 m. rugsėjo, savivaldybė neturi, nes yra pasibaigęs 10 metų jų saugojimo terminas. Taigi, galiu paviešinti informaciją tik nuo 2012 m. spalio. Pirmoje kadencijoje iki 2014 metų ataskaitos buvo teikiamos už 6 mėnesius, iki 2015 metų ataskaitose sumos įvardintos litais. Kad būtų lengviau palyginti mano dviejų kadencijų miesto taryboje ataskaitų duomenis, žemiau pateikiamos sumos nurodytos eurais.
Pagal savivaldybės pateiktą informaciją per dvi kadencijas (nuo 2012 m. spalio iki 2018 m. rugsėjo, viso 72 mėnesiai) man buvo išmokėta – 31199,72 Eur:
• Kanceliarijos išlaidų vidurkis per mėnesį – 14,43 Eur (Viso 1038,73 Eur)
• Pašto išlaidų vidurkis per mėnesį – 61,38 Eur (Viso 4419,22 Eur)
• Telefono išlaidų vidurkis per mėnesį – 22,39 Eur (Viso 1612,44 Eur)
• Interneto ryšio išlaidų vidurkis per mėnesį – 21,76 Eur (Viso 1566,63 Eur)
• Transporto paslaugų išlaidų vidurkis per mėnesį – 313,37 Eur (Viso 22562,70 Eur)
Bendras tarybos nario veiklos išlaidų vidurkis per mėnesį – 433,33 Eur.
Atkreipiu dėmesį, kad transporto paslaugų išlaidos tai ne tik kuras, tačiau ir automobilio draudimas, remontas. Į pašto išlaidas įtrauktas veiklos ataskaitų, informacinių lankstinukų, sveikinimų, kvietimų į susirinkimus ir renginius platinimas. Prie telefono išlaidų įtrauktas mobilusis ryšys, telefono mėnesinis pirkimo mokestis, automobilio parkavimo mokestis.
Pridėtoje lentelėje pateikiu visų ataskaitų duomenis (eurais).
Peržiūrėdamas dokumentus pamačiau keletą klaidų: ataskaitose nr. 8 ir nr. 9 nurodyti neteisingi metai. Negana to, ataskaitoje nr. 8 nurodyta neteisinga valiuta. Turbūt buvo sunku adaptuotis nuo lito prie euro“, – pranešė prezidento patarėjas.
Kilęs skandalas dėl galimo lėšų švaistymo savivaldybių tarybose krečia jau tris šios Vyriausybės ministrus. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad kolegomis pasitiki. Ekspertai stebisi tiek premjerės, tiek visos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) laikysena ir tikina, kad jei po šių supurtymų Vyriausybė išliks, jai bus labai sunku dirbti.
Apie išmokų savivaldybių tarybų nariams panaudojimą skelbti pirmasis ėmė visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas.
Pastaruoju metu daugiausiai klausimų žiniasklaidoje kilo dėl švietimo ministrės J. Šiugždinienės išlaidų jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais.
J. Šiugždinienė 2019–2020 metais paėmė 13,8 tūkst. eurų išmokų, kaip skelbia pati ministrė, vidutinės jos išlaidos per mėnesį taryboje siekė kiek daugiau nei 680 eurų.
Į viešumą išlindo ir kitų ministrų išlaidos, jiems dirbant savivaldybių tarybose. Kultūros ministro Simono Kairio išlaidos jam dirbant Kauno taryboje siekė daugiau kaip 35 tūkst. eurų, o finansų ministrės Gintarės Skaistės – daugiau kaip 20 tūkst. eurų, rodo ataskaitos.
S. Kairys Kauno tarybos nariu dirbo 2011-2019 metais, o G. Skaistė – 2007-2016 metais.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia pasitikinti visais Vyriausybės kolegomis.
„Pirmiausia noriu patvirtinti, kad aš ir toliau pasitikiu švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene, kaip ir visais savo Vyriausybės kolegomis. Nes niekas bendro darbo Vyriausybėje metu niekada man neleido suabejoti jos nuoširdžiu atsidavimu savo darbui ar pastebėti menkiausio polinkio į asmeninių interesų iškėlimą prieš viešą. Dabar viešumoje narstoma Tarybos nario išlaidų tema mano nuomonės nekeičia“, – feisbuke rašė premjerė.
Visgi I. Šimonytė kartu su dabartine Seimo pirmininke, Liberalų sąjūdžio lydere Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Laisvės partijos pirmininke, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite žadėjo naują politinės kultūros standartą.
„Prisiimtume bendrą atsakomybę už tai, kad ministrai, ministrų elgesys, ministrų veikla atitiktų vakarietiškos politinės tradicijos tą auksinį standartą, į kurį, manau, turime lygiuotis ir turime pagrindą lygiuotis“, – LRT Forume 2020 m. kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Tuomet ji sakė, kad ministrai turi vengti ne tik interesų konfliktų, bet ir jų regimybės.
„Yra ne tik teisiniai kriterijai, yra ir tam tikri moraliniai kriterijai. Man tai yra savaime suprantama. Jei yra kažkokių klausimų, tu turi į juos atsakyti. Jeigu tu atsakymų neturi, tu turi prisiimti atsakomybę ir neužmesti šešėlio ant visų kitų žmonių ir galbūt ant partijos ir komandos, ir koalicijos, kuri tave delegavo“, – antrino A. Armonaitė.
„Vyriausybės darbo metu gali įvykti visokių dalykų. Gali žmogus netinkamoje vietoje automobilį parkuoti. Tai yra negražu, už tokius dalykus tenka atsiprašyti, bet turbūt mes nelaikytumėme to labai dideliu politiko nusikaltimu. Tai yra veikiau žmogaus, fizinio asmens, netinkamas elgesys ir visi už tokį netinkamą elgesį turi atsakyti.
Bet, kai mes kalbame apie tuos reikalavimus politikams, tai turbūt mes neblogai suprantame, apie ką mes kalbame. Tai, visų pirma, yra interesų painiojimas, korupcija, nepotizmas, kažkoks neskaidrumas arba to neskaidrumo regimybė“, – kalbėjo I. Šimonytė.
