Prancūzija stengiasi užsitikrinti Lietuvos politikų palaikymą prašymui atsiųsti į Malį specialiųjų operacijų karių. Jie dalyvautų europinėje pajėgų grupėje „Takuba“, padedančiai vietos ginkluotosioms pajėgoms kovoti su džihadistais.
Apie sprendimą pasiųsti karių į misiją „Takuba“ šią savaitę pranešė Norvegijos vyriausybė. Ji taps devintąja šalimi, prisidėjusia prie šios operacijos. Be Prancūzijos, joje taip pat dalyvauja Belgija, Estija, Italija, Nyderlandai, Čekija, Portugalija ir Švedija. Danija yra pažadėjusi skirti karių į šią misiją nuo kitų metų.
Taikos palaikymo misija MINUSMA Malyje veikia nuo 2013-ųjų.Taip pat šalyje veikia apie 600 Europos Sąjungos šalių spec. padalinio „Takuba“ karių. Estija „Takuba“ misijoms vykdyti skyrė net 95 karius, Švedija – 150.
Prezidentas G. Nausėda kol kas neatskleidžia, ar pritaria Prancūzijos prašymui. Galutinis sprendimas dėl karių siuntimo turėtų būti priimtas šiemet.
Skaičiai ir faktai apie tarptautines operacijas
Lietuva jau antrus metus siunčia apie 50 karių į tarptautines operacijas Malyje. Šalies prezidentas G. Nausėda aiškina, kad Lietuva pagal savo galimybes jau ir taip pakankamai prisideda prie misijos Malyje, tačiau galutinį sprendimą šiemet dėl didesnio karių skaičiaus dislokavimo priims pasitaręs su Gynybos Taryba, rašoma KAM puslapyje.
2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. XIII-2710 LR Seimas patvirtino tokius maksimalius ribinius karių ir civilių KAS tarnautojų skaičius dalyvauti tarptautinėse operacijose iki 2021 m. gruodžio 31 d.:
- NATO operacijoje Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama“ (angl. Resolute Support Mission) – iki 60 karių ir civilių KAS tarnautojų;
- NATO operacijoje Kosovo Respublikoje – iki 5 karių ir civilių KAS tarnautojų;
- NATO karinėje mokymo operacijoje Irake (angl. NATO Mission Iraq) – iki 50 karių ir civilių KAS tarnautojų;
- ES karinėje operacijoje Viduržemio jūroje „EUNAVFOR MED operacija IRINI“ – iki 20 karių ir civilių KAS tarnautojų;
- ES kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“ – iki 30 karių ir civilių KAS tarnautojų;
- ES karinėje mokymo misijoje Malio Respublikoje (angl. EU Training Mission in Mali, EUTM MALI) – iki 11 karių ir civilių KAS tarnautojų;
- ES karinėje mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (angl. EU Training Mission in Central African Republic, EUTM RCA) – iki 11 karių ir civilių KAS tarnautojų;
- JT operacijoje Malio Respublikoje MINUSMA – iki 50 karių ir civilių KAS tarnautojų;
- JAV vadovaujamos koalicijos karinėse operacijose „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve) – iki 40 karių ir civilių KAS tarnautojų;
- Tarptautinėje jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormūzo sąsiauryje – iki 5 karių ir civilių KAS tarnautojų;
- Karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais – iki 60 karių ir civilių KAS tarnautojų.
Prancūzija susiduria su visuomenės pasipriešinimu
Tačiau pačios Prancūzijos ir jos sąjungininkių buvimas Malyje vietos gyventojų yra vertinamas prieštaringai. Birželio pabaigoje nuvilnijo protesto akcijos, kurių metu reikalauta Prancūzijos pajėgų išvedimo, o dalis protestuotojų reikalavo „draugystės su Rusija“.
Tūkstančiai protesto akcijos dalyvių reikalavo Prancūzijos kariuomenės išvedimo iš Bamako. Kai kurie jų mojavo Rusijos vėliavomis ir nešėsi transparantus, su „geresnio bendradarbiavimo tarp Malio ir Rusijos“ užrašais. Politinių marginalų grupės „Yerewolo Debouts sur les remparts“ organizuota akcija netrukus buvo nuslopinta, skelbiama „Africa News“.
Pačių organizatorių teigimu, akcija išsikvėpė dėl mažai susirinkusių žmonių, kurie tariamai pabūgo stipraus lietaus tą dieną.
Demonstracija kaip tik sutapo su Vokietijos gynybos ministerijos pranešimu, kad 12 JT misijos vokiečių karių ir „vienas kitos šalies karys“ buvo sužeisti išpuolio Malyje metu.
„Aš būčiau toks laimingas, kaip vakarėlyje, jeigu Prancūzija išeitų iš Malio šiandien. Iš tiesų. Kai mes jiems patikėjome savo saugumą, viskas tik pablogėjo“, – cituojamas vietos gyventojas Bakary Coulibaly.
JT misija šalyje MINUSMA, kurioje dalyvauja ir Lietuvos kariai, anksčiau skelbė, kad Gao regione bombos sprogimo metu nukentėjo 15 karių.
„Buvo sužeistų vokiečių, kas nuliūdino mus, nes Vokietija čia nėra vertinama kaip okupacinės pajėgos. Tačiau jie yra manipuoliuojami prancūzų. Vokietija atėjo čia su gerais ketinimais saugoti mus nuo teroristų, tačiau dabar ji tapo Prancūzijos makiaveliškų schemų įkaite“, – cituojamas judėjimo atstovas Pape Diallo.
Malis niekaip negali susitvarkyti su islamo ekstremistų išpuoliais nuo 2012-ųjų. Maža to, karinis perversmas praėjusiais metais dar labiau komplikavo situacija, o karinės chuntos lyderiai neturi Prancūzijos ir Afrikos sąjungos šalių palaikymo.
Pati Prancūzija sieks mažinti savo dalyvavimą Malyje
Prancūzijos prezidentas birželio pradžioje paskelbė, kad yra pasirengęs iš esmės „transformuoti“ prancūzų karinį buvimą Sahelio regione, Malyje ir kaimyninėse šalyse. Šiuo atveju transformavimą reiškia karinio kontingento regione mažinimą ir operacijos „Bahran“ užbaigimą. Kovą su teroristų grupuotėmis, Prancūzijos prezidento manymu, pratęs tarptautinis regiono šalių ir Europos Sąjungos aljansas.
„Mūsų dalyvavimo forma Malio regione „daugiau neatitinka karo veiksmų realijų“, – RFI cituojamas Prancūzijos prezidentas.
E. Macronas žada Malyje palikti „porą šimtų karių“, nors šiuo metu ten yra dislokuota daugiau nei 5 tūkst.
Prancūzijos prezidentas akcentavo, kad „buvimas ten praranda prasmę“ ir pasiskundė, kad regiono lyderiai nepasinaudojo proga išlaikyti iš teroristų atimtas teritorijas, o prancūzai atvyko kovoti su teroristais, ne tam, kad saugotų milžiniškas žemes.
„Mes negalime kentėti nuo tokių dviprasmybių, – cituojamas E. Macronas. – Mes negalime vykdyti bendrų operacijų su valdžiomis, kurios nusprendžia derėtis su grupėmis, kurios tuo pat metu šaudo mūsų karius. Aš nežinau, kaip paaiškinti kritusio prancūzų kario tėvams, kad aš jį ir jo ginklo draugus siunčiu kariauti kartu su kariuomene, nusprendusia vykdyti derybas su užpuolikais. Kol ši dviprasmybė nebus visiškai pašalinta, aš negaliu atnaujinti bendrų operacijų su Malio kariuomene“.
Karinis perversmas po karinio perversmo
Pačiame Malyje politinis gyvenimas pastaruoju metu itin audringas. Po karinio pučo 2020-aisiais į valdžią atėjęs Bah Ndawas prezidento poste neišbuvo nė metų. Gegužės pabaigoje jis, kartu su savo patikėtiniais buvo suimtas kariškių ir nuvežtas į Kato karinę bazę, esančią už 15 kilometrų nuo sostinės Bamako.
Skelbiama, kad eilinį pučą surengusių kariškių netenkino tai, kaip B. Ndawas (pats buvęs kariškis ir trumpai ėjęs šalies gynybos ministro pareigas) suformavo ministrų kabinetą. Netrukus neįtinkantys politikai, kartu su B. Ndawu „dingo“, o laikiną prezidento postą užėmė buvęs viceprezidentas, ankstesnį pučą ir suorganizavęs Assimi Goita.
Nestabili šalis
Buvusi Prancūzijos kolonija Malis – viena iš didžiausių ir skurdžiausių Afrikos šalių. Valstybė neturi prieigos prie jūros, didžiąją jos teritorijos dalį sudaro Sacharos dykuma. Gyventojai išpažįsta islamą.
Viduramžiais tuometinė Malio sostinė Timbuktu buvo klestinčiu prekybos, amatų ir kultūros centru, tačiau visa tai liko giliai praeityje. Įgavusi nepriklausomybę 1960-aisiais šalis net 23 metus buvo valdoma karinės chuntos. Pirmieji rinkimai šalyje vyko 1992-aisiais.
Pasinaudoję nestabilumu šalyje po eilinio perversmo 2012 metais klajokliai tuaregai užgrobė šalies šiaurę ir Konos miestą bei paskelbė ten radikalaus islamo kalifatą. Prancūzų pajėgos gražino teritoriją šalies valdžiai, kuri 2015-aisiais, tarpininkaujant JT, pasirašė su tuaregais taikos sutartį. Tačiau pavieniai mūšiai ir ginkluoti susidūrimai vyksta iki šiol.
