„Suprantame, kad šiuo metu Lietuvoje vyksta rinkimų kampanija, – rašoma trečiadienį BNS pateiktame atstovybės komentare. – Taivaniečių atstovybė Lietuvoje norėtų dar kartą pabrėžti, kad mūsų atstovybės pavadinimas grindžiamas abiejų šalių vyriausybių bendru sutarimu po daugybės dvišalių konsultacijų.“
„Taivanas ir Lietuva turėtų žvelgti į priekį ir toliau dirbti kartu, kad mūsų dvišaliai santykiai toliau plėtotųsi“, – teigiama jame.
Taip Taivaniečių atstovybė reagavo į perrinkimo siekiančio G. Nausėdos BNS išsakytą poziciją, kad jos pavadinimas turėtų būti keičiamas.
„Teigiamai vertinant iš principo tokios atstovybės įsikūrimą Lietuvoje, santykių su Kinija stabilizavimo kontekste matyčiau poreikį keisti atstovybės pavadinimą“, – atsakymas į visiems kandidatams į prezidentus pateiktą klausimą apie Taivaną teigė šalies vadovas.
Jis akcentavo pagarbų dialogą tiek su Taivanu, tiek su Kinija, taip pat ekspertų vertinimą, jog kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano, o ne Taivaniečių, atstovybė.
Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taibėjaus pavadinimu.
„Korekcija galėtų būti kaip Lietuvos signalas normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kiek anksčiau prezidentas ragino Vyriausybę „ištaisyti“ Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą, kad jis skambėtų vienodai visomis kalbomis.
Prezidentūra BNS vėliau antradienį nurodė, kad ši ir dabartinė pozicijos nesiskiria.
„Prezidentas mato poreikį koreguoti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą, pataisyti jį, kad jis vienodai skambėtų visomis kalbomis, taip pat ir mandarinų kalba. Prezidento rinkimų štabo atsakyme į BNS klausimą apie Taivaną išreikšta nepasikeitusi prezidento pozicija šiuo klausimu“, – rašoma komentare.
Savo ruožtu į prezidentus kandidatuojanti premjerė Ingrida Šimonytė BNS teigė, jog Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą pasirinko patys taivaniečiai, turintys „tam moraliai pagrįstą ir tarptautinės teisės principus atitinkančią teisę“.
„Dauguma sprendimų priėmėjų jau suprato, kad Lietuvai versti Taivaną keisti atstovybės pavadinimą būtų ir neišmintinga, ir nenaudinga. Tokiai laikysenai per neseniai vykusius debatus užsienio politikos klausimais viešai pritarė ir kandidatas į prezidentus G. Nausėda, todėl jei jo pozicijoje įvyko pokytis, tai stebina ir yra sunkiai suprantama“, – BNS perduotame komentare teigė Vyriausybės vadovė.
Atidarius Taivaniečių atstovybę, pašlijo Lietuvos ir Kinijos santykiai – Pekinas apribojo diplomatinius santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą.
„Svarbu suvokti ir platesnį geopolitinį paveikslą. Iniciatyvos „normalizuoti“ santykius visų pirma turėtų imtis jų lygį pažeminusi šalis, o nuolaidomis Taivano sąskaita bandydami „atkūrinėti“ santykius su grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančių valstybių sąraše esančia ir Rusijai kare prieš Ukrainą padedančia Kinija, keltume riziką ne tik sugadinti Lietuvos gerą vardą demokratinių šalių tarpe, bet ir prarasti Lietuvos poziciją tvirtai remiančių mūsų transatlantinių partnerių pasitikėjimą“, – sakė premjerė.
BNS atliktoje apklausoje ji nurodė, kad atstovybės pavadinimo nekeistų.
Dėl Kinijos veiksmų prieš Lietuvą, Europos Sąjunga 2022 metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Tačiau metų pradžioje Europos Komisijos prašymu PPO laikinai sustabdė bylos nagrinėjimą. Komisija tai vadina procedūriniu veiksmu, tačiau daugiau detalių nepateikia.
