Parlamentas sudarė laikinąją tyrimo komisiją pranešėjo nurodytoms aplinkybėms aiškintis, kuri išvadas turi pateikti iki kitų metų kovo 10 dienos. Komisijos vadovu paskirtas opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas.
Už tai antradienį balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 36 ir susilaikė trys parlamentarai.
Opozicijos atstovai, išskyrus Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, savo atstovų į komisiją nedelegavo.
Komisijos sudarymą palaikė valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės frakcijos atstovai, dalis opozicinių demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovų, prieš buvo arba susilaikė opoziciniai „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Seimo narių Mišrios grupės atstovai.
Tyrimo šalininkai argumentuoja, kad pranešėjo istorija paliko neatsakytų klausimų, o oponentai teigia, kad jis būtų nukreiptas prieš šalies vadovą G. Nausėdą, siekiant sumenkinti jo populiarumą artėjant prezidento rinkimams 2024 metų pavasarį.
„Šito tyrimo tikslas yra užkirsti kelią neteisėtam rinkimų finansavimui, neteisėtam informacijos rinkimui apie mūsų žmones, poveikiui mūsų politinei sistemai, žvalgybos institucijoms. Kitas tyrimo tikslas – pasiūlyti sprendimus, teisės aktų projektus, kurie sustiprintų pranešėjų apsaugą, sustiprintų mūsų žvalgybos institucijas ir rinkimų sistemą“, – sakė V. Bakas.
Seimo narių Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė teigė, kad valdantieji inicijuodami tyrimus nusitaikė konkrečiai į opoziciją.
„Matyt, I. Šimonytės vadovaujama valdančioji dauguma sugalvojo sumušti visų laikų tyrimų komisijų rekordus, kai per pusmetį sukuriamos dvi P. Gražulio komisijos, R. Žemaitaičio komisija, ir Antikorupcijos komisija pradeda tirti 35 Seimo narius, kodėl jų kreipimosi į KT neregistravo dokumentų valdymo sistemoje“, – kalbėjo A. Širinskienė.
„Yra labai apmaudu, kad tyrimų komisijos išnaudojamos ne problemoms aiškintis, bet tirti opozicijos narius ir prezidentą, kuris irgi suprantamas kaip opozicija, aš nežinau, ar mes surasime valstybę, kur 37 Seimo nariai iš opozicijos yra tiriamieji, plius valdantiesiems nepriklausantis prezidentas“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma teigė, kad tyrimas inicijuotas ne šiaip sau, o sulaukus prokuratūros žinios, kad prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas NSGK pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus buvo išnagrinėtas netinkamai.
„Ne visiškai Seimo nariai yra iniciatoriai, priminsiu, kad prieš keletą mėnesių generalinė prokurorė kreipėsi į NSGK pasakydama, kad komitetas neatliko savo pareigos ir neatliko tyrimo pagal pranešėjo kreipimąsi. Gaila, kad komitetas nerado savyje jėgų tą tyrimą padaryti, nereikėtų mums kurti tyrimo komisijos, komitetas pasiūlė kurti tyrimų komisiją, užuot pats tai padaręs“, – kalbėjo J. Razma.
Opozicinių „valstiečių“ atstovas Jonas Jarutis pažymėjo, kad visgi buvusios kadencijos NSGK istoriją jau nagrinėjo ir piktybinių VSD pažeidimų nenustatė, o į pastabas departamentas sureagavo, patikslinęs savo vidaus tvarkas.
„Apskritai neatsakinga šiuo laikotarpiu bandyti pakirsti mūsų žvalgybų autoritetą, kai aplink antri metai vyksta karas Ukrainoje, dabar situacija Palestinoje ir Izraelyje, ir dar neaišku, kokie artimiausiu metu gali išvirsti konfliktai, kaip tik reikia sutelkti žvalgybos duomenis, kad valstybė turėtų informaciją, kurios reikia“, – kalbėjo J. Jarutis.
Komisijai pavesta aiškintis pranešėjo informaciją dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo apie asmenis, galimo neteisėto poveikio žvalgybos veiklai, galimo kišimosi į rinkimų procesus per 2019 metų prezidento rinkimus, galimos neteisėtos paramos šiai kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijai.
Iniciatyva burti komisiją kilo po to, kai šių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas NSGK pirmininkui apie Valstybės saugumo departamento vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.
Pranešėjo perduota medžiaga Seime buvo pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos.
Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“. Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.
Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.
VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.
