„Iš tikrųjų tai, kas padaryta Šveicarijoje, yra puikus visų darbas. Bet pirmiausia Ukrainos vadovų, kurie sugebėjo daugelį valstybių surinkti prie bendro stalo. Tai yra jau tam tikras spaudimas. Rusija tai gali neigti, bet tai yra tarptautinės bendruomenės spaudimas. Ir čia dalyvauja ir daug globalių pietų valstybių. Tai yra Lotynų Amerikos, Pietryčių Azijos šalys“, – Šveicarijoje vykstančios Ukrainos taikos konferencijos metu žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Tarptautinės bendruomenės nuomonė yra jiems svarbi ir ją galima išnaudoti daugiau, prie derybų stalo kviečiant daugiau valstybių“, – tvirtino jis.
Jis pridūrė, kad šis susitikimas leido toli nuo konflikto esančioms šalims perteikti tiek informaciją, tiek emocinį foną.
Bet šalies vadovas abejoja ar šiuo metu būtų galima bandyti derėtis su Rusija, kadangi Kremlius mano perėmęs karo iniciatyvą.
„Šiuo metu tikėtis, kad Rusijos pusė norėtų dalyvauti taikos konferencijoje būtų pernelyg ankstyva ir optimistiška. Rusijos elgesys priklauso nuo jos sėkmės kariniuose frontuose. Kadangi jie tariasi perėmę iniciatyvą, jų sukalbamumas yra mažesnis“, – sakė jis.
G. Nausėda neigiamai įvertino tai, kad Brazilijos ar Indijos vadovai nedalyvauja konferencijoje.
„Aš manau, kad kol kas jos elgiasi šiek tiek destruktyviai. Nes jų alternatyvių taikos paieškų pasiūlymai yra nukreipti į tai, kad šis taikos forumas būtų mažiau sėkmingas. Šiek tiek sakyčiau, sukelia tam tikrą sumaištį. Ir jie tartum verčia atitraukti dėmesį nuo to, kas vyksta čia. Tie pasiūlymai puikiai suprantame yra provokaciniai“, – aiškino G. Nausėda.
Pasaulio lyderiai birželio 15-16 d. dalyvauja pirmajame viršūnių susitikime dėl taikos Ukrainoje. Tuo metu birželio 14 d. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad Kyjivas faktiškai pasiduotų, jei ilgainiui nori derybų su Maskva.
Dvi dienas truksiančiame susitikime Burgenštoko kurorte dalyvauja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir daugiau kaip 50 kitų valstybių ir vyriausybių vadovų, bet Rusijos jame nėra.
