„Simboliška, kad antkapinį paminklą A. Ramanauskui-Vanagui atidengiame vos dienai praėjus po vakar paminėtos Tarptautinės mokytojų dienos“, – ceremonijoje sakė šalies vadovas.
„Simboliška ne tik todėl, kad A. Ramanauskas prieš išeidamas į partizanus dirbo mokytoju ir dėstė mokytojų seminarijoje, bet ir todėl, kad visas jo gyvenimas, taip pat ir žūtis, tapo mums istorine Tėvynės meilės, pasiaukojimo už jos laisvę pamoka“, – pridūrė jis.
Prezidentas pabrėžė, kad tai buvo skaudi Lietuvai pamoka, kainavusi dešimtis tūkstančių gyvybių.
„Bet ji mus išmokė, kad laisvę mylintys lietuviai yra stipresni už brutalią prievartą, kad jų nepalaužė išdavystės, kankinimai, žudymai, artimųjų palaikų išniekinimas. Šioje pamokoje sužinojome, kokios didelės reikėjo aukos, kokia didelė kaina yra sumokėta už tai, kad mes galėtume naudotis jos vaisiais – gyventi laisvėje ir taikoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Šiandien tęsiame pamoką jau žinodami, kad tiesa anksčiau ar vėliau nugali. Vanago budeliai tikėjosi, kad išniekinę jo palaikus, pakasę juos nežinomame kape Našlaičių kapinėse jie amžiams palaidos ir jo atminimą“, – sakė prezidentas.
„Koks gi panašus yra visų okupantų mąstymas – šimtmečiu anksčiau lygiai taip pat mąstė sukilėlių Kalinausko ir Sierakausko budeliai, juos užkasdami nežinomame kape ant Gedimino kalno“, – teigė jis.
Jo teigimu, bandymas slėpti laisvės kovotojų palaikus „pasitarnavo dar didesnei jų šlovei“.
„Tačiau nė vienų engėjų sumanymas nepavyko, kaip tik, pasitarnavo dar didesnei laisvės kovotojų šlovei – mes atradome ir garbingai palaidojome ir XIX ir XX amžių savo didvyrius, jų vardas dabar žinomas kiekvienam Lietuvos vaikui, kiekvienam iš mūsų. Gali būti, kad kai kurių laisvės kovotojų palaikų galbūt niekada nerasime, bet mes nenustosime jų ieškoti, kaupti istorinių žinių apie jų gyvenimus, paaukotus vardan Lietuvos laisvės“, – sakė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad paminklu A. Ramanauskui-Vanagui išreiškiama amžina padėka ir pagarba jam bei visiems, kam jis vadovavo.
Prezidentas pridūrė, kas „vien paminklų nėra gana – būtina tęsti herojų žygdarbius“.
Landsbergis: paminklas A. Ramanauskui-Vanagui reikšmingas ir Lietuvos kovos atminimui
Paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui reikšmingas ne tik jo paties, bet ir Lietuvos kovos už laisvę atminimui, teigia pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.
Jis dalyvavo antradienį vykusioje Vilniaus Antakalnio kapinėse pastatyto paminklo pristatymo ceremonijoje.
„Labai didelė reikšmė šito paminklo, nes pats asmuo buvo kovojančios Lietuvos vadas, bet tai – pati kovojanti Lietuva, kuri atmetė melą, neva ji pasidavė, buvo laiminga vergijoje – mes to prisiklausėme daug“, – žurnalistams sakė V. Landsbergis.
„Mes įrodome, ką Lietuva vertina, dėl ko kovojo, dėl ko žmonės galvas padėjo, todėl tas paminklas yra reikšmingas – ne tik Vanago atminimui, bet ir Lietuvos kovos atminimui ir įtvirtinimui“, – teigė jis.
V. Landsbergis pridūrė, kad „kova“ ir „rezistencija“ vis dar nesibaigė.
„Taip, deja, yra, kad tęsiasi stribų, NKVD-istų pastangos suniekinti rezistenciją ir tuo pačiu – laisvės idėją“, – kalbėjo V. Landsbergis.
„Rezistencija prieš tą politinę propagandą tęsiasi, ji nesibaigė. Gal baigsis tada, kai išnyks tos komunos palikuonys ir kai ta imperija taps normalia valstybe“, – svarstė jis.
Ramanausko-Vanago dukra: džiaugiuosi, kad Lietuva įvertino jo auką
Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė sako besidžiaugianti, kad Lietuva, pastatydama paminklą jos tėčiui, įvertino jo auką ir tuo pačiu pagerbė visus laisvės kovotojus.
„Paminklas yra atminimo ženklas – paminklą turi širdyje visą laiką, bet džiaugiuosi, kad Lietuva taip pat įvertino jo auką, pagerbė“, – žurnalistams paminklo pristatymo renginyje sakė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
„Tuo pačiu pagerbė ir visus kovojusius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“, – teigė ji.
Ji pridūrė, kad partizanų vado paminklas panašus į jį patį, gyrė skulptorių darbą.
„Panašus turbūt, panašus“, – į žurnalistės klausimą atsakė partizanų vado dukra.
Paklausta, ar nesudvejojo, ji teigė, kad tėčio atminimas jai visuomet išliks toks, kokį jį matė būdama devynerių.
„Prieš porą metų jam jau buvo šimtas metų, o mano atmintyje jis pasiliko toks, koks buvo, kai man buvo devyneri metai“, – kalbėjo A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
„Man jis niekada nepasens“, – sakė ji.
Skulptoriaus darbą gyrė ir partizanų vado anūkė, A. Ramanauskaitės-Skokauskienės dukra Inga Jancevičienė.
„Buvo jautriai padarytas, mes bendravome su skulptoriumi, matėme jo šilumą, kaip jis jautriai ir atsargiai tai darė“, – žurnalistams sakė I. Jancevičienė.
„Buvo toks įvykis, kai mes Kauno Šančių rajone išėjome iš liejyklos, išsinešėme tą biustą pasižiūrėti ir pro šalį ėjo moteris, kuri paklausė, ar gali pažiūrėt. Ji priėjo, sako – Vanagas. Ašaros moters akyse, ji sako, kad pažino, čia Lietuvos didvyris“, – pasakojo partizanų vado anūkė.
Skulptorius: tai – vienas atsakingiausių darbų
Skulptorius A. Kuzma BNS teigė, kad tai buvo bene vienas atsakingiausių jo darbų.
„Labai atsakingas darbas ir įdomus, pakankamai sudėtingas, nes lūkesčiai labai dideli iš visos Lietuvos“, – po ceremonijos sakė skulptorius.
Jis teigė, kad bronzinis biustas yra tuščiaviduris ir sveria apie 40 kilogramų.
„Tai nėra daug, nes liejinys yra tuščiaviduris, klasikinis liejinys. Dauguma bronzos skulptūrų tuščiavidurės“, – teigė A. Kuzma.
Skulptorius taip pat pasidžiaugė, kad paminklas pagamintas Lietuvoje.
„Liejom Kaune, pas liejiką Žilviną Pabrinkį. Man smagu, kad viskas padaryta Lietuvoje, be kitų šalių pagalbos, tai čia toks pasididžiavimas, kad ir patys galim tokį dalyką padaryt“, – pasakojo skulptorius.
