Šiuo metu ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas. Įstatymo projektus Seimui planuojama pateikti kitą savaitę.
„Tai lygaus starto galimybės. Lygaus starto visiems mokiniams, nesvarbu, kur jie yra gimę, gyvena, eina į mokyklas, kokiose šeimose gyvena.
Pirma, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo amžiaus ribos mažinimas vieneriais metais. Manau, šita iniciatyva prasminga ir reikalinga, nes įvairūs tyrimai rodo, kad kuo vaikučiai anksčiau gauna ikimokyklinį ugdymą, tuo geriau jie integruojasi į savo bendraamžių gretas, yra imlesni žinioms, tuo geriau jiems sekasi vidurinėje mokykloje“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo G Nausėda.
Privalomi darželiai
Kita prezidentūros planuojama siūlyti iniciatyva – privalomas ikimokyklinis ugdymas. Pasak prezidento, socialinės rizikos šeimose yra apie 4,5 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų – iš jų apie trečdalis niekada nelanko darželio, kiti gauna nepakankamą finansavimą, tad yra „nepakankamai pasirengę pradėti pradinį ugdymą“.
„Iniciatyva yra susijusi su tuo, kad socialinės rizikos šeimose augantys vaikai negali visa apimtimi naudotis ikimokykliniu ugdymu. <...> Siūlome padaryti privalomą ikimokyklinį ugdymą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Skaičiuojama kad pastarajai iniciatyvai prireiktų maždaug 9 mln. eurų.
Tiesa, prezidentas pripažįsta, kad Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų infrastruktūrą šiuo metu yra nepakankama.
„Jeigu nenumatysime atitinkamo finansavimo, tai bus blogai. Čia reikalingi maži žingsneliai, čia reikalingas ir tam tikras finansavimas. Todėl tikrai riekia atitinkamai pasiruošti ir numatyti visą infrastruktūrą“, – sakė G. Nausėda.
Vaikams iš socialinės rizikos šeimų ikimokyklinis ugdymas prasidėtų nuo 3 metų. Priešmokyklinis ugdymas prasidėtų vaikams nuo 5 metų amžiaus. Tai reiškia, kad vaikai pirmąją klasę galėtų pradėti lankyti nuo 6 metų amžiaus. Vis dėlto, kaip nurodo prezidentūra, sistema būtų taikoma lanksčiai, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius ir gebėjimus.
Tikimasi, kad pokyčius pavyks įgyvendinti nuo 2022-ųjų metų.
Kritika ministrui
Kalbėdamas apie artėjančius mokslo metus, G. Nausėda kritikavo švietimo ministrą Algirdą Monkevičių, sakydamas, kad jo vadovaujama ministerija per vėlai parengė rekomendacijas, kaip mokyklos turėtų pasirengti mokslo metams.
„Bet koks reguliavimas, jeigu jis taikomas tokiam sektoriui, kaip švietimas, turėjo būti paskelbtas gerokai anksčiau, likus gerokai daugiau laiko iki mokslo metų pradžios. <...> Iš esmės mes pradedame mokslo metus normaliai, bet, jeigu situacija blogėtų ir tektų taikyti griežtesnes apsaugos priemones, tai nedelsiant būtų padaryta. Reikės pademonstruoti nemažai išmanumo, kūrybiškumo“, – kalbėjo G. Nausėda.
Susitiks su jaunaisiais mokytojais
Kiek vėliau pirmadienį prezidentūros kieme pirmadienį G. Nausėda susitiks su daugiau nei 100 jaunų mokytojų, pradėsiančių darbą šalies mokyklose, tokiu būdu bus minima Mokslo ir žinių diena.
„Prezidentas domėsis jų pasirinktu karjeros keliu ir tokiu būdu skatins dar didesnį jaunų žmonių skaičių rinktis mokytojo profesiją“, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Jo teigimu, Prezidentūra pozityviai vertina mokytojo profesiją pasirinkusių būsimų studentų skaičius.
„Pozityvi tendencija, jog šiemet reikšmingai išaugo mokytojo kelią ir pedagogų studijas pasirinkusių jaunų žmonių skaičius“, – teigė šalies vadovo atstovas spaudai.
Palyginus su praėjusiais metais, šiemet stojančiųjų į pedagogines studijas skaičius išaugo bene dvigubai.
