„Gali būti taip, kad ir premjerė gali netapti premjere, nes visokių būna situacijų, ypač turint omenyje, kad liko ne tiek jau daug laiko iki rinkimų ir (...) net valdančiosios koalicijos partijos gali šiek tiek kitaip žiūrėti į koalicinį bendradarbiavimą, negu žiūrėjo ilgąją kadencijos dalį“, – LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė G. Nausėda.
Anot jo, mažieji konservatorių koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – artėjant Seimo rinkimams gali „parodyti, kad „jaunesniųjų koalicijos partnerių pozicija toli gražu nėra automatiškai vienoda, kaip ir vyresniojo brolio“.
„Toks motyvas gali atsirasti“, – sakė antrajai kadencijai perrinktas prezidentas.
Valdančioji konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos koalicija parlamente turi 72 narius iš 141.
Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, prezidentas teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą, jei seimas šiai nepritaria, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
Kai Seimas pritaria ministro pirmininko kandidatūrai ir prezidentas jį paskiria eiti pareigas, jei Vyriausybėje nepasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė vėl dirba pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pirmadienį BNS teigė nesureikšminanti šios procedūros, tačiau tvirtino, kad tai „bus testas valdančiajai koalicijai ir pačiai premjerei“. Liberalų lyderė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nematanti didelio iššūkio premjerei ir Vyriausybei iš naujo pasitikrinant pasitikėjimą parlamente.
