„Žinoma, kad mums reikės pasispausti ir restruktūrizuotis savo išlaidas ir čia, Lietuvoje, nes tai tikrai labai ambicingas tikslas. Ir pajamų klausimas – taip, iš tikrųjų reikės įgyvendinti kai kurias priemones, kurios jau seniai laukia savo eilės, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo įgyvendintos – konkrečiai kalbu apie konsoliduotą pajamų mokestį pagal pajamų dydį, o ne pagal rūšį“, – žurnalistams sekmadienį sakė G. Nausėda.
Anot jo, pokytis negalėtų būti laikomas mokesčių reforma, nes apimtų tik vieną konkretų bendros finansinės sistemos pakeitimą.
„Manau, kad mes visai nebesuprantame, ką reiškia mokesčių reforma. Kažkada mokesčių reforma apėmė keliasdešimt priemonių, kurias buvo mėginama balansuoti viena su kitomis. Dabar mes paimame bet kokį pakeitimą, vieną pakeitimą ir pradedame taikyti jam mokesčių reformos pavadinimą – atleiskite, bet tai nerimta“, – pabrėžė prezidentas.
Kalbėdamas apie bendro Europos gynybos fondo perspektyvas, šalies vadovas pridūrė, jog vasario 3 dieną vyksiančiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje tikisi geros diskusijos su kitais senojo žemyno lyderiais.
„Manau, kad tikrai prasminga pakelti klausimą ir dėl gynybos išlaidų kitokio šiek tiek traktavimo, kuris iki šiol buvo niekaip specialiai neišskiriamas. Tačiau tai ne mano vieno idėja, bet yra ir daugiau valstybių, kurios pasisako už tai, kad gynybos išlaidos turėtų būti traktuojamos subtiliau, plačiau ir kad jos neturėtų bloginti fiskalinės drausmės rodiklių“, – tikino G. Nausėda.
Penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
„Labai nenorėčiau, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta. Manau, kad šito privalome išvengti“, – akcentavo G. Nausėda.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tas 5,6 procentu dydis ivarys lietuva i defolta, zones visai nuskurs isskyrus asmenis prie lovio ir keliantys karo isterika nes tai papildo kisene o ypac tokioje mafijineje politines korupcijos valstybeje ko pasekoje verslai bankrutuos, o apie uzsienio investicijas reikes uzmirsti
Ko pasekoje dar daugiau lietuviu paliks lietuva na ir kas liks
Tai biurokratai kuriu skaicius padides, pensininkai bei invalidai
Tai lietuvos zlugdymo politika ir klausimas
Ar mums reikalingas toks geroves valstybes kurejas, nes jau ne karta pazeide lietuvos konstitucija tai siulau
PASKELBI REFERENDIUMA DEL NEPASITIKEJIMU ESAMU PREZIDENTU
MANO NUOMONE TAI PATVIRTINS 99PROCENTU LIETUVOS ZMONIU
