Savo pirmojoje kalboje Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad „tarptautinės teisės dažnai yra paskutinis barjeras, skiriantis mūsų šalis nuo nenuspėjamos ir todėl pavojingos netvarkos“.
G. Nausėda: Rusija tęsia karinius veiksmus
„Deja, bet Europa nebėra išimtis daugelio krizių pasaulyje. Neteisėtas jėgos panaudojimas ir šiurkštūs suvereniteto, nepriklausomybės bei teritorinio integralumo principų pažeidimai tapo Europos kasdienybės dalimi“, – sakė G. Nausėda.
„Rusija, nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, paskatinta menkos tarptautinės bendruomenės reakcijos į 2008 metų agresiją prieš Sakartvelą, toliau bando destabilizuoti jos kaimynystėje esančias šalis. Jau penkerius metus tęsiasi pasibaisėtini Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą“, – pažymėjo šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva griežtai smerkia šį besitęsiantį tarptautinės teisės pažeidimą ir priminė „šaliai agresorei, kad ji privalo laikytis Jungtinių Tautų Chartijos, Helsinkio baigiamojo akto ir dvišalių susitarimų su Ukraina nuostatų“.
Lietuvos prezidentas pakartojo, kad šalies iš toliau lems Gruzijos ir Ukrainos nepriklausomybę, niekada nepripažins Krymo aneksijos, kaip ir Abchazijos bei Pietų Osetijos okupacijos, rodo Prezidentūros išplatintas kalbos tekstas.
Kėlė pasitikėjimo Rusija klausimą
„Dalis politinių lyderių kelia idėją kurti naują geopolitinę erdvę nuo Atlanto vandenyno iki Vladivostoko, kuri įtrauktų ir Rusiją. Mintis įdomi, tačiau ar mes jos įgyvendinimui turime bendrą pagrindą? Ar turime bendrų vertybių? Atsakymas yra „ne“!“ – kalbėjo G. Nausėda.
Jis teigė, kad šalys turėtų „nepalaikyti sąjungų, kuriose vienos valstybės tampa istorijos subjektais, o kitos – viso labo objektais“.
„Iki šios dienos Rusija nepadarė nieko, kad nusipelnytų mūsų pasitikėjimo. Ar tai gali pasikeisti? Taip! Mes būtume pirmieji, kurie pasveikintų tokį pokytį – demokratinę Rusiją, kuri gerbtų tarptautinę teisę ir kitų šalių suverenitetą“, – teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas priminė Lietuvos, skaudžiai nukentėjusios per abu pasaulinius karus, patyrusią dviejų totalitarinių režimų – nacizmo ir stalinizmo – priespaudą, istoriją.
„Istorija yra puiki mokytoja. Ji mus moko nekartoti praeities klaidų. Ji taip pat įkvepia mus siekti naujų aukštumų. Vos prieš mėnesį mes minėjome 80-ąsias gėdingo Molotovo–Ribentropo pakto metines. Šis nuodėmingas suokalbis nulėmė Antrojo pasaulinio karo pradžią ir trijų Baltijos šalių okupaciją“, – priminė prezidentas.
Taip pat jis pažymėjo, jog Lietuva šią dieną dabar švenčia ir „didingo triumfo akimirką“, kai prieš 30 metų trijų Baltijos valstybių gyventojai susikibo į 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę Baltijos kelyje.
Tarp iššūkių – kova su socialine atskirtimi, klimato krize
Savo kalboje tarp pasauliui kylančių iššūkių prezidentas minėjo kovą su skurdu, pajamų nelygybe, socialine atskirtimi bei klimato krize.
„Tuo metu, kai visuotinei gerovei globaliu mastu grasina nauji iššūkiai, toliau auga socialinė atskirtis, o atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų siekia aukščiausią lygį per pastaruosius 30 metų, mes visi turime ieškoti ilgalaikių sprendimų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis teigė, jog dabar yra metas kiekvienai Jungtinių Tautų valstybei narei ir kiekvienam valstybės vadovui „demonstruoti lyderystę nacionaliniu, regioniniu bei globaliu lygmeniu“.
Prezidentas pažymėjo Lietuvoje iškėlęs gerovės valstybę kaip centrinę savo penkerių metų kadencijos idėją.
Tarp pagrindinių kliūčių valstybėms pasiekti daraus vystymosi tikslų prezidentas vardijo taisyklėmis grįstos pasaulinės tvarkos pažeidimus, kibernetinės erdvės virsmą nauju ginklavimosi lauku, tarptautinių aplinkosaugos bei branduolinės saugos standartų nepaisymą, klimato kaitos ignoravimą.
Ketvirtadienio naktį Lietuvos laiku šalies vadovas G. Nausėda taip pat susitiko su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu.
Susitikime šalies vadovas išsakė paramą A. Guterreso inicijuotai JT reformai. „Tikiu, kad šie pokyčiai veda geresnės ir tvaresnės visų mūsų ateities link“, – G. Nausėda cituojamas Prezidentūros išplatintame pranešime.
G. Nausėda Niujorke vieši nuo sekmadienio iki ketvirtadienio.
Visa G. Nausėdos kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje
Pone Generalinės Asamblėjos Prezidente,
Jūsų Ekscelencijos, ponios ir ponai,
man didelė garbė pirmą kartą kreiptis į šią gerbiamą instituciją Lietuvos Respublikos vardu. Atėjau čia su žinia, kad mano šalis yra tvirtai įsipareigojusi pamatiniams Jungtinių Tautų principams ir vertybėms. Atsakomybė siekti taikos, ginti žmogaus teises ir savo darbais kurti visuotinę gerovę mums yra aukščiausias priesakas, kylantis iš sudėtingos istorijos.
Lietuva skaudžiai nukentėjo per abu pasaulinius karus. Ji taip pat patyrė brutalią dviejų totalitarinių režimų – nacizmo ir stalinizmo – priespaudą. Beveik prieš 30 metų susigrąžinę nepriklausomybę, mes atkūrėme demokratines valstybės institucijas, sukūrėme efektyvią rinkos ekonomiką ir tapome svarbiausių pasaulio politinių, ekonominių ir kultūros organizacijų dalimi.
Istorija yra puiki mokytoja. Ji mus moko nekartoti praeities klaidų. Ji taip pat įkvepia mus siekti naujų aukštumų. Vos prieš mėnesį mes minėjome 80-ąsias gėdingo Molotovo–Ribentropo pakto metines. Šis nuodėmingas suokalbis nulėmė Antrojo pasaulinio karo pradžią ir trijų Baltijos šalių okupaciją. Tačiau kiekvienais metais tą pačią dieną mes švenčiame ir didingo triumfo akimirką. Prieš 30 metų Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai smerkdami Paktą sujungė rankas Baltijos kelyje – 650 km ilgio žmonių grandinėje. Tai buvo svarbus žingsnis mums siekiant laisvės, kurio mes niekada nepamiršime.
Pone Prezidente,
Lietuva visada tvirtai rėmė ir skatino daugiašalį bendradarbiavimą. Efektyvus, taisyklėmis paremtas daugiašališkumas pagrindžia pasaulinę tvarką bei prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo užtikrinimo. Ryžtas laikytis tarptautinės teisės dažnai yra paskutinis barjeras, skiriantis mūsų šalis nuo nenuspėjamos ir todėl pavojingos netvarkos. Šiame daugelio neužtikrintumų pasaulyje mums kaip niekad reikalingi daugiašaliai mechanizmai.
Jungtinių Tautų Chartija atlieka ypač svarbų vaidmenį, įpareigodama visas valstybes kartu siekti geresnio pasaulio visiems. Štai kodėl mes tvirtai remiame Generalinio Sekretoriaus žingsnius, kuriais siekiama reformuoti Jungtines Tautas, kad jos būtų atsparesnės ir pajėgios efektyviau atsakyti į sudėtingus globalius iššūkius.
Stipresnių Jungtinių Tautų mums reikės, siekiant veiksmingai reaguoti į užsitęsusius konfliktus ir humanitarines krizes Vidurio Rytuose, Subsacharinėje Afrikoje ar kituose regionuose. Mums taip pat reikės aktyvaus visų Jungtinių Tautų narių įsitraukimo siekiant sustabdyti ir užkardyti didelio masto nusikaltimus žmoniškumui, taip pat ieškant ilgalaikių politinių sprendimų.
Deja, bet Europa nebėra išimtis daugelio krizių pasaulyje. Neteisėtas jėgos panaudojimas ir šiurkštūs suvereniteto, nepriklausomybės bei teritorinio integralumo principų pažeidimai tapo Europos kasdienybės dalimi. Rusija, nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, paskatinta menkos tarptautinės bendruomenės reakcijos į 2008 metų agresiją prieš Sakartvelą, toliau bando destabilizuoti jos kaimynystėje esančias šalis. Jau penkerius metus tęsiasi pasibaisėtini Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą.
Lietuva griežtai smerkia šį besitęsiantį tarptautinės teisės pažeidimą ir primena šaliai agresorei, kad ji privalo laikytis Jungtinių Tautų Chartijos, Helsinkio baigiamojo akto ir dvišalių susitarimų su Ukraina nuostatų. Mes ir toliau remsime Sakartvelo bei Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą bei teritorinį integralumą, niekada nepripažinsime neteisėtos Krymo aneksijos, kaip ir Abchazijos bei Pietų Osetijos okupacijos. Be to, laikysimės požiūrio, kad Minsko susitarimų įgyvendinimas yra būtina santykių su Rusija normalizavimo prielaida.
Dalis politinių lyderių kelia idėją kurti naują geopolitinę erdvę nuo Atlanto vandenyno iki Vladivostoko, kuri įtrauktų ir Rusiją. Mintis įdomi, tačiau ar mes jos įgyvendinimui turime bendrą pagrindą? Ar turime bendrų vertybių? Atsakymas yra „ne“!
Mes turime prisiminti skaudžias istorijos pamokas. Buvo metas, kai kairiųjų pažiūrų intelektualai sveikino Vladimiro Lenino atėjimą į valdžią per Rusijos revoliuciją. Buvo metas, kai nepriklausomybės siekiančios Baltijos šalys buvo raginamos neskubėti ir netrukdyti Michailo Gorbačiovo perestroikai. Abiem atvejais viskas baigėsi nekaltų žmonių kraujo praliejimu.
Mes turėtume principingai nepalaikyti sąjungų, kuriose vienos valstybės tampa istorijos subjektais, o kitos – viso labo objektais. Iki šios dienos Rusija nepadarė nieko, kad nusipelnytų mūsų pasitikėjimo. Ar tai gali pasikeisti? Taip! Mes būtume pirmieji, kurie pasveikintų tokį pokytį – demokratinę Rusiją, kuri gerbtų tarptautinę teisę ir kitų šalių suverenitetą.
Pone Prezidente,
šiandien turime suprasti, kad atvirai demonstruojama panieka tarptautinei teisei grasina pasauliniam saugumui. Ją dažnai lydi šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai, ji griauna mūsų pastangas kurti klestinčias visuomenes.
Mes žinome, kad negali būti taikos ir saugumo be atsakomybės. Mes ne kartą matėme, kad nebaudžiamumas veda prie naujų smurto proveržių. Tie, kurie yra įvykdę nusikaltimų žmoniškumui, turi žinoti, kad nebus palikti ramybėje.
Lietuva yra viena iš šalių, tebelaukiančių teisingumo. Per kruvinus 1991 metų sausio įvykius sovietų tankai nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje atakavo taikius protestuotojus. Tąkart žuvo 14 civilių, dar daugiau nei 800 buvo sužeista. Praėjus 28 metams, Lietuvos teismas pripažino 67 buvusius sovietų karininkus ir karius kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Tačiau Rusija iki šiol slepia kaltininkus nuo teisingumo ir net inicijavo byloje dalyvavusių Lietuvos teisėjų bei teisininkų baudžiamąjį persekiojimą. Mes laikome tai neleistinu kišimusi į suverenios valstybės vykdomą teisingumą.
Žinodami tikrąją teisingumo reikšmę, savo darbais mes ir toliau sieksime užtikrinti žmogaus teisių universalumą bei nedalomumą. Lietuvos prioritetai kandidatuojant į Žmogaus Teisių Tarybą 2022–2024 m. bus moterų ir vaikų teisės bei išraiškos laisvės apsauga. Tvirtai tikime, kad kiekviena tauta – nesvarbu, ar didelė, ar maža – turi teisę ir pareigą prisidėti kuriant geresnį pasaulį visiems. 2015 m. pirmininkaudami Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, sustiprinome savo įsipareigojimus, susijusius su šaulių ir lengvųjų ginklų naudojimu, taip pat žurnalistų apsauga konfliktų zonose. Be to, reaguodami į tarptautinės teisės pažeidimus, palaikėme Tarybos dėmesį besitęsiančiai agresijai prieš Ukrainą.
Lietuva toliau aktyviai dalyvaus Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijose ir prisidės prie karinių mokymų bei humanitarinių veiksmų Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje ir Somalyje. Mes aktyviai remiame visas pastangas sustiprinti Jungtinių Tautų taikdarių pajėgas, įskaitant Taikos palaikymo veiksmų iniciatyvą bei Generalinio Sekretoriaus iniciatyvą kovai su seksualiniu išnaudojimu kariniuose konfliktuose. Pripažindami nepakeičiamą moterų vaidmenį kuriant ir palaikant taiką, sieksime didinti moterų įtraukimą į taikos palaikymo operacijas.
Pone Prezidente,
mūsų bendros pastangos siekti saugumo ir teisingumo sudaro sąlygas kovai su skurdu, pajamų nelygybe, socialine atskirtimi bei klimato krize. Tik ilgalaikis visuomenių ir valstybių stabilumas bei demokratinis piliečių įtraukimas gali užtikrinti Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.
Tuo metu, kai visuotinei gerovei globaliu mastu grasina nauji iššūkiai, toliau auga socialinė atskirtis, o atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų siekia aukščiausią lygį per pastaruosius 30 metų, mes visi turime ieškoti ilgalaikių sprendimų. Dabar yra metas kiekvienai Jungtinių Tautų valstybei narei ir kiekvienam valstybės vadovui demonstruoti lyderystę nacionaliniu, regioniniu bei globaliu lygmeniu. Nėra valstybių, kurių indėlis nebūtų svarbus.
Štai kodėl Lietuvoje aš iškėliau gerovės valstybę kaip centrinę savo penkerių metų kadencijos idėją. Šios iniciatyvos pagrindas yra pamatiniai „Darbotvarkės 2030“ ir Darnaus vystymosi tikslų principai. Sunkiausias iššūkis lieka paversti viziją realybe. Tik konkretūs veiksmai mus gali priartinti prie sėkmės.
Tarptautiniu lygmeniu mes kviečiame nustatyti ir tinkamai reaguoti į didžiausias grėsmes, kliudančias sėkmingai įgyvendinti 17 Darnaus vystymosi tikslų. Lietuvos požiūriu, rimčiausiomis kliūtimis turėtų būti laikomi taisyklėmis grįstos pasaulinės tvarkos pažeidimai, kibernetinės erdvės virsmas nauju ginklavimosi lauku, tarptautinių aplinkosaugos bei branduolinės saugos standartų nepaisymas, klimato kaitos ignoravimas.
Esminį vaidmenį mūsų ilgojo laikotarpio strategijoje turi įsipareigojimas Paryžiaus susitarimui. Mūsų klimato kaitos švelninimo politika pirmiausia remiasi tvariu atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu bei energetinio efektyvumo didinimu.
Sparčiai plėtodami vėjo ir saulės energetikos pajėgumus, mes taip pat esame pasiryžę šilumos sektoriuje pereiti nuo iškastinio kuro prie biokuro. Vos per penkerius metus Lietuva sukūrė efektyvų nedidelių biokuro katilinių tinklą, rodydama pavyzdį, kad miestai ir miesteliai gali greitai transformuoti centrinio šildymo sistemas, tvariai išnaudodami vietinių energijos išteklių potencialą bei kurdami žalias darbo vietas.
Tvaraus šildymo iniciatyvą, remiamą kitų valstybių, mes pristatėme Jungtinių Tautų Klimato kaitos viršūnių susitikime. Dabar esame pasirengę dalintis savo patirtimi su visomis suinteresuotomis šalimis.
Tolesnėse Jungtinų Tautų diskusijose aplinkosaugos klausimais mes ketiname pasisakyti už klimato ir saugumo elementų stiprinimą. Ypač garsiai pasisakome apie grėsmes ir poveikį aplinkai, kurį kelia jūroje palaidoti cheminiai ginklai. Technologijų plėtra sudaro sąlygas lengviau pasiekti jūros dugną, dėl ko kyla naujų grėsmių. Šiuo klausimu Lietuva negali likti nebyli, todėl jau ketvirtą kartą teiks rezoliuciją, kuria sieks šių grėsmių įvertinimo. Tikimės, kad mūsų pastangos paskatins tarptautinę bendruomenę labiau įsitraukti į saugesnės, švaresnės ir darnios aplinkos tiek sausumoje, tiek vandenynuose kūrimą.
Pone Prezidente,
tik veikdami išvien, mes galime kurti geresnę ateitį. Mūsų bendra žmogiškumo dvasia įpareigoja mus garbingai elgtis vieni su kitais, taip pat branginti ir saugoti mūsų planetą.
Tikiu, kad, pasitelkę išradingumą ir tarptautinį bendradarbiavimą, mes galime ryškėjančius iššūkius paversti naujomis galimybėmis ir prisidėti prie visuotinio klestėjimo.
Savo kalbą norėčiau baigti buvusio Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Kofi Annano citata: „Mes neturėsime plėtros be saugumo, kaip ir saugumo be plėtros. Mes neturėsime nei vieno iš jų be universalios pagarbos žmogaus teisėms.“
Dėkoju Jums.
