„Iš tikrųjų ta diskusija nėra tokia paprasta, nes turime kalbėti apie tvarius šaltinius. Ir kaip puikiai žinote, tokios priemonės, kaip obligacijų leidimas ar skolinimasis gynybos reikmėms yra nevienareikšmiškai priimamos priemonės tarp atskirų valstybių narių“, – žurnalistams Briuselyje komentavo G. Nausėda.
Šalies vadovas neabejoja, kad ši diskusija dar nesibaigė, bet pabrėžia, jog svarbiausi sprendimai dėl gynybos finansavimo priimami valstybių viduje.
„Tai finansavimo klausimai liks aktualūs. Tačiau prisiminkime, kad daug finansavimo svertų yra mūsų pačių rankose. Ir tai, ką mes visai nesenai priėmėme parlamente ir ką aš pasirašiau, tai suteiks pagrindą ne tik tikėtis mūsų sąjungininkų paramos, bet ir spręsti savo saugumo problemas“, – sakė jis.
Ketvirtadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad siekiant stiprinti ES gynybą, per artėjantį dešimtmetį prireiks 500 mlrd. eurų investicijų. Anot Europos gynybos agentūros, ES išlaidos gynybai 2022 m. siekė 240 mlrd. eurų.
ELTA primena, kad kurį laiką politikų gretose tęsėsi diskusijos dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugai. Praėjusią savaitę Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Gynybos fondą. Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų – 2027 m.
