Tai padaryti šalies vadovui patarė Teisėjų taryba, kuri praėjusį penktadienį posėdyje svarstė R. Augustės elgesį ir nutarė, kad jos poelgiai pažemino teisėjos vardą.
„Ji savo nuomonę, savo manymą iškelia aukščiau visų teisėjų savivaldos institucijų, save pastato tiek prieš etikos kodekso reikalavimus, tiek, netgi, prieš įstatymo reikalavimus ir šiandien mes neišgirdome nei vieno žodžio, kad teisėja būtų pripažinusi nors kiek arba bandžiusi vertinti savo elgesį kritiškai“, – tądien sakė Tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
Teisėjų garbės teismas pernai liepą priėmė sprendimą, kuriuo prezidentui pasiūlė atleisti R. Augustę iš pareigų dėl to, kad ši pažeidė ne vieną Teisėjų etikos kodekso reikalavimą ir taip pažemino teisėjo vardą, pakenkė teismo autoritetui.
Garbės teismas tuomet konstatavo, kad R. Augustė pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pareigingumo, teisingumo ir nešališkumo, pavyzdingumo, padorumo bei solidarumo principus.
Nustatyta, kad ji nevykdė pareigos teismo pirmininkui pranešti apie teismo procesus, kuriuose ji pati buvo proceso šalis. Teisėja taip pat darė procesinių pažeidimų: netinkamai sprendė jai pareikšto nušalinimo klausimą.
Vėliau R. Augustė kišosi į kito teisėjo teisingumo vykdymo veiklą, taip pažeisdama konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą.
Per pastaruosius septynerius metus tai buvo jau ketvirtoji R. Augustės drausmės byla, 2013 ir 2017 metais teismas jai buvo skyręs griežtus papeikimus.
Liepos mėnesį priimtą Garbės teismo sprendimą R. Augustė buvo apskundusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis teisėjos skundą atmetė.
R. Augustė teisėja dirbo nuo 2006 metų, prieš tai septynerius metus ji dirbo Šiaulių apylinkės prokuratūroje.
