„Ši byla yra didelė sėkmė visoms susijusioms šalims, bet taip pat stebuklas, kad tai įvyko – po ilgų ir nuodugnių pasiruošimų. Abi pusės norėjo susigrąžinti savo piliečius. Man svarbiausia buvo padėti šeimoms, kurios ilgai kentėjo. Tai buvo svarbu lietuvių šeimoms, bet taip pat norvego šeimai“, – interviu Norvegijos portalui VG sakė G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad jį taip pat motyvavo faktas, jog Norvegija yra Lietuvos sąjungininkė.
„Norėtųsi, kad šis apsikeitimas vestų prie mūsų gerų dvišalių santykių tolesnės plėtros“, – sakė G. Nausėda.
Rusija penktadienį perdavė Lietuvai lietuvius bei norvegą, Rusijoje nuteistus dėl šnipinėjimo. Lietuva Rusijai perdavė dėl šnipinėjimo nuteistus Rusijos piliečius.
G. Nausėda sakė, kad derybos dėl apsikeitimo kaliniais vyko sunkiai, nes Rusija iš pradžių nesutiko su pasiūlymu du rusus keisti į du lietuvius ir norvegą, tačiau vėliau apsigalvojo.
„Padėtis nebuvo paprasta, o derybos vyko sunkiai, nes Rusija nebuvo nusiteikusi sutikti, jog trys būtų iškeisti į du“, – teigė prezidentas.
„Po kelių savaičių rusai sugrįžo, jie buvo persigalvoję ir šįkart linkę sutikti su mūsų pasiūlymu“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis sakė nežinantis, kodėl Maskva pakeitė savo nuomonę.
„Apie Rusijos pusę mažai žinome. Man žinomi faktai, kas vyko per derybas. Nežinau, kodėl jie pakeitė nuomonę“, – teigė G. Nausėda.
Paklaustas, ar jo pozicija skyrėsi nuo kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės nusistatymo, G. Nausėda teigė nenorintis spėlioti, kokie buvo jos motyvai.
„Noriu aiškiai pasakyti: mano pirmtakės motyvai buvo jos motyvai. Nespėliosiu dėl jos motyvo nepriimti sprendimo. Galiu išreikšti tik savo paties motyvą – išspręsti šį reikalą. Dabar, kai jau žinome galutinį rezultatą, puiku, kad tai yra visų sėkmės istorija ir situacija, kai laimi visi – tiek Rusija, tiek Lietuva, tiek Norvegija“, – kalbėjo G. Nausėda.
