„Pažiūrėkime į šių vaikų veidus, į jaunuomenės, kurie įgijo išsilavinimą čia, veidus – ir mes pamatysime, kad tikrai reikia. Ir tai yra labai geras būdas ugdyti patriotišką, tėvynę mylinčią ir svarbiausia profesionalią asmenybę“, – ketvirtadienį žurnalistams Generolo P. Plechavičiaus licėjaus kadetų iškilmingos pasižadėjimo ceremonijos sakė G. Nausėda.
„Tikiu, kad dalis iš jų pasirinks profesijas, susijusias su karo tarnyba, kita dalis galbūt suras savo vietą kituose savo veiklos arba darbo baruose, tačiau visada tie įgūdžiai ir svarbiausia ta kibirkštis, kurią jie gavo mokyklose, aš tikiu, kad lydės juos visą gyvenimą ir tokių žmonių mums nepaprastai reikia“, – akcentavo jis.
Todėl prezidentas teigia, kad dėl Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus finansavimo kylančios problemos galėtų būti nesunkiai išspręstos.
„Todėl mes šiandieną negalime tiesiog deklaruoti, kad Lietuvai reikalingas patriotiškas ugdymas. Taip, jis reikalingas, bet štai tokios mokyklos turi būti vieta ugdyti patriotiškas asmenybes ir mes privalome to siekti. O visa kita yra tik techninės problemos, kurios turint gerų norų tikrai yra nesunkiai išsprendžiamos“, – pabrėžė jis.
Kaip anksčiau skelbė portalas „Kas vyksta Kaune“, klausimas, kas turi išlaikyti Generolo P. Plechavičiaus kadetų licėjų yra svarstomas ne vienerius metus.
Kauno miesto savivaldybė teigia, kad ugdymo įstaigos išlaikymu turi pasirūpinti valstybė. Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mano, kad tai yra savivaldos reikalas.
Kaip portalui teigė Kauno miesto tarybos narė Audronė Jankuvienė, licėjus yra karinės pakraipos ugdymo įstaiga, todėl, pasak jos, būtų logiška, kad įstaigos trečiuoju dalininku taptų Krašto apsaugos ministerija (KAM).
KAM laikosi požiūrio, kad ministerijos nuostatai neleidžia skirti mokymo ar ūkio lėšų bendrojo ugdymo mokykloms.
Mokykla, kurioje mokosi 5–12 klasių moksleiviai, licėjumi tapo 2015 metais. Šiuo metu joje mokosi 279 auklėtiniai.
Generolo Jono Plechavičiaus kadetų licėjui šiuo metu yra skiriamas beveik 1,6 mln. eurų finansavimas, 721 tūkst. eurų yra skiria Kauno savivaldybė, o likusius – valstybė.