Sandoriui balandį jau pritarė vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, BNS patvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba.
„Komisija šių metų balandžio mėnesį buvo gavusi informaciją apie jūsų minimą sandorį. Komisijos prašymu sandorio šalis teikė papildomą susijusią informaciją, kuri buvo įvertinta. Duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti šiuo sandoriu nacionalinio saugumo aspektu, negauta“, – rašoma tarnybos komentare BNS.
„Stadler Polska“ komentaro BNS gauti kol kas nepavyko.
„LTG Link“ neskelbia jokios informacijos apie dar 2020 metų pabaigoje paskelbtą konkursą – nei kas yra jo laimėtojas, nei kiek pasiūlymų buvo sulaukta.
„Šiuo metu vykdomos baigiamosios naujų elektrinių bei elektrinių-baterinių traukinių viešojo pirkimo procedūros. Tarp jų – ir patikrinimas, ar galimas laimėtojas atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“, – BNS šią savaitę teigė bendrovės atstovė Kotryna Dzikaraitė.
Anot jos, baigus šias procedūras, įmonė pateiks daugiau informacijos.
„LTG Link“ anksčiau skelbė, kad traukinių pirkimo sutarties vertė sieks daugiau nei 200 mln. eurų, o ją planuota pasirašyti trečiąjį 2022 metų ketvirtį, tačiau procesas užtruko, nes sandorio finansavimui užtikrinti būtiną 10 metų trukmės keleivių vežimo sutartį Susisiekimo ministerija su įmone pasirašė tik pernai gruodžio pabaigoje.
Lietuva buvo viena paskutiniųjų Europos Sąjungoje, iki tol neturėjusių sutarties su nacionaliniu vežėju dėl keleivių vežimo.
LTG vadovai anksčiau teigė, kad traukinius bendrovė turėtų gauti etapais iki 2025 metų. Tikėtina, kad procesui užtrukus tai įvyks kiek vėliau.
Traukinių pirkimo konkursas 2021 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo laikinai sustabdytas – ieškinį dėl jo sąlygų pateikė viena potencialių jo dalyvių – Čekijos koncerno „Škoda" įmonė. Vėliau teismas jos ieškinį atmetė, o 2021-ųjų rugsėjį tokį pat sprendimą priėmė ir Apeliacinis teismas.
Lietuvai ruošiantis visiškai elektrifikuoti ruožą Vilnius–Klaipėda, „LTG Link“ reikės maždaug 30 naujų traukinių, dalis kurių bus elektriniai, dalis hibridiniai – jie iki 100 kilometrų neelektrifikuoto ruožo galės važiuoti varomi iš anksto pakrautomis baterijomis.
Numatoma, kad bus įsigyti vieningos platformos elektriniai traukiniai, kurie galės pasiekti iki 160 kilometrų per valandą greitį.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Egidijus Lazauskas, anksčiau vadovavęs krovinių vežimo bendrovei „LTG Cargo“, prieš kelerius metus yra teigęs, kad kroviniams vežti taip pat reikės įsigyti 40-50 elektrovežių už maždaug 200 mln. eurų. Tačiau nutrūkus dešimčių milijonų tonų krovinių srautui per Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos įmonė apie tai nebekalba.
Pirmosios geležinkelio Vilnius–Klaipėda atkarpos Kaišiadorys–Radviliškis elektrifikavimo darbai pradėti šių metų vasarį, kitame ruože – Šiauliai–Klaipėda – juos planuojama pradėti rudenį. Visus etapus, įskaitant ir 114 kilometrų ilgio Vilniaus mazgą, elektrifikuoti numatoma 2025-aisiais, o bendra projekto vertė siekia daugiau nei 411 mln. eurų, . Dalis Vilniaus-Klaipėdos linijos – tarp Vilniaus ir Kaišiadorių – jau elektrifikuota.
Ciūriche 1942 metais įkurta „Stadler Rail“ turi padalinius arba gamyklas Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Alžyre ir Baltarusijoje. Bendrovė gamina lokomotyvus, metro ir kitus traukinius, tramvajus. Įmonė kotiruojama Šveicarijos akcijų biržoje.
