Buvęs parlamento pirmininkas 65 metų Konstantinas Tassoulas penkerių metų kadencijai pakeitė kadenciją baigusią prezidentę Kateriną Sakellaropoulou. 2020 m. išrinkta buvusi teisėja buvo pirmoji Graikijos prezidentė moteris.
Graikijoje valstybės vadovo vaidmuo yra daugiausia reprezentacinis, kandidatus iškelia premjeras.
K. Tassoulas buvo parlamento vadovas nuo K. Mitsotakio išrinkimo 2019 m. ir yra laikomas artimu konservatorių Naujosios demokratijos partijos nacionalistiniam sparnui. Trečiadienį jis pavadino savo išrinkimą „didžiule garbe“ ir „didžiule atsakomybe“.
Advokatas, dviejų vaikų tėvas yra politikos veteranas. Pirmą kartą įstatymų leidėju jis buvo išrinktas 2000 m., ėjo kultūros ministro, gynybos viceministro ir partijos generalinio sekretoriaus pareigas. Tačiau jam išrinkti prireikė keturių balsavimo ratų, nes valdančioji Naujosios demokratijos partija iš pradžių nesugebėjo sutelkti reikalingos 200 parlamentarų paramos.
Trečiadienio pareiškime K. Mitsotakis sakė, kad K. Tassoulas veiks kaip „nacionalinės vienybės simbolis“ ir Graikijos demokratinio bei konstitucinio stabilumo „garantas“.
Būdamas turtingo Atėnų Kifisos priemiesčio meras, K. Tassoulas buvo apkaltintas pasidavęs žemės vystytojo šantažui. 2001 m., kai buvo iškelta byla, jis jau buvo įstatymų leidėjas, tačiau parlamentas atsisakė panaikinti jo imunitetą. Jis vadino kaltinimus politiškai motyvuotais.
Per didžiausią Graikijos traukinio katastrofą 2023 m., kai žuvo 57 žmonės, aukų šeimos taip pat teigė, kad K. Tassoulas, tuo metu buvęs parlamento vadovu, neužtektinai padarė, kad nelaimė būtų ištirta. Pagrindinė Graikijos opozicinė socialistų partija „Pasok“ paragino parlamentą pradėti tyrimą, kodėl vos po kelių dienų po katastrofos buldozeriai sulygino nelaimės vietą ir taip galėjo būti sunaikinti svarbūs jos priežasties įrodymai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
