Kalbėdamas su „Balsas.lt savaite“ tai patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius.
Pastarųjų savaičių Lietuvos spaudos puslapiuose mirga šokiruojantys pranešimai. Plėšikai Kaune žaibiškai išdaužė durų stiklą, griebė nuo lentynų garsių dizainerių drabužius ir paspruko. Iš magistralėje Kaunas–Vilnius pakelės užeigoje sustojusio papietauti verslininko pavogtas lagaminas su beveik 120 tūkst. litų. Vilniaus pakraštyje įsikūrę gyventojai, saugodamiesi nuo naktimis siaučiančių plėšikų, gula ir keliasi pašonėje pasidėję kirvius ar iš tvartų atsineštas šakes.
Neatsiejamas nuo prokuratūros
Bebaimiškumas ir principingumas šią savaitę 50-ąjį gimtadienį švenčiantį R. Jancevičių Lietuvoje pavertė legendine asmenybe. Jam teko susidurti su daug žinomų nusikaltėlių. Kai kurie jų, garsėjantys kaip ūmaus charakterio, nesąžiningais būdais sukaupę pasakiškus turtus, yra net apsiverkę prokuroro kabinete.
Jis neslėpė, kad sudėtingos bylos pasistūmėjo, kai liudytojais tapo buvę banditai, kriminalinio pasaulio elito atstovai. Dabar daugelis jų neturi nieko bendra su nusikalstama praeitimi. Jau ne vienus metus R. Jancevičius vadovauja sostinės apygardos prokuratūrai. Jo pastangomis ši institucija tapo vienu svarbiausių ir efektyviausiai dirbančių Lietuvos teisėsaugos ramsčių.
– Kaip jūs, ilgametis teisėsaugininkas, vertinate pastarųjų mėnesių įvykius šalies kriminalinėje padangėje? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė R. Jancevičiaus.
– Nenoriu gąsdinti žmonių, tačiau dabartinė situacija Lietuvoje yra labai rimta. Sunkmetis skatina nedarbą, socialines negeroves, dėl to daugėja turtinių nusikaltimų.
Natūralu, kad padidės plėšimų gat-vėse, automobilių grobimų bei vagysčių įmonėse skaičius. Abejoju, kad padaugės smurtinių nusikaltimų – nužudymų ar panašaus pobūdžio įvykių.
Aišku, šiandien nepriteklių išgyvenančiai policijai sunku. Be to, tikrųjų policininkų nėra daug. Tikraisiais policininkais vadinu ne raštininkus, kurie yra priversti marias laiko praleisti kabinetuose prie kalno popierių, o daugiau nei dešimt metų gatvėse išdirbusius pareigūnus. Manau, kad svarbiausias daugybę funkcijų atliekančios policijos tikslas turėtų likti tas pats: užkirsti kelią nusikalstamumui, kaip įmanoma greičiau ištirti nusikaltimą bei teismui perduoti jį padariusį asmenį.
Kartais atrodo, kad politikai ir ekonomistai taip pat nevengia gąsdinti visuomenę. Pergyvenome gerokai sunkesnius laikus, tad esu tikras, kad ir iš šios sudėtingos situacijos išeisime aukštai pakelta galva.
Grįžo prie senos veiklos
– Ar esate tikras, kad dabartinės Vilniaus apygardos prokuratūros darbas padės efektyviau kovoti su nusikaltėliais?
– Pateiksiu konkrečius skaičius: palyginti su 2007 metais, pernai Vilniaus apygardos prokuratūros darbuotojų skaičius neišaugo, o darbo apimtis padidėjo. 2007 metais apygardos prokurorai sprendimus priėmė 440 bylų, o 2008-aisiais – 1743 bylose. Skaičiai iškalbingi.
Be to, mūsų prokuratūros prokurorai, gindami viešąjį interesą, pateikė ieškinių net už 65 mln. litų. Ką tik pasirašiau ieškinį dėl abejonių keliančių naujojo oro uosto terminalo statybos klausimų. Tai rodo, kad toliau naikinsime nelegalias statybas, atimsime neleistinai įgytas žemes.
– Šešėlinio pasaulio aukso amžius, rodos, jau buvo praėjęs, tačiau prasidėjus ekonomikos krizei teisėsaugininkai pareiškė, kad atsigauna Lietuvos mafijos šeimos.
– Ar kas nors sakė, kad jos buvo nutraukusios veiklą? Organizuotas nusikalstamumas neišnyko, o persiorientavo į kitas sferas. Grįžtame į 1990-uosius, kai kone kasdien ramybę trikdė šaudynės, sprogimai, plėšimai. Ne per seniausiai mane aplankė buvęs Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos vyresnysis komisaras Jonas Subačius.
Abu prisiminėme laikus, kai sostinėje buvo suvaldytos banditų gaujos ir jų nariai. Tada aš išdrįsdavau akis į akį susitikti su nusikalstamų grupuočių atstovais. Pasiekėme, kad dalis jų sutiko su mumis bendradarbiauti. Kai kurios sunkios bylos pajudėjo iš mirties taško.
Džiaugiuosi, kad Vilniuje pavyko išardyti nusikaltėlių gaujas. Svarbiausia, jog kai kurie jų nariai iki šiol ne tik bijo, bet ir gerbia jų veiklą pažabojusius pareigūnus.
Yra duomenų, kad kai kurios anksčiau išblaškytos gaujos atsigauna. Pavyzdžiui, „Davydo“ gauja grįžo prie senos veiklos. Buvę „Vilniaus brigados“ nariai suka verslą, vieni legalų, kiti – ne.
Negaliu vienareikšmiškai teigti, kad jų veikla nėra stebima operatyvininkų. Neretai jų vietą užima jaunimas, jis pratęsia nuo senų laikų pelningiausias šešėlinio verslo sferas: narkotikų, alkoholio, tabako kontrabandą, automobilių vagystes.
Buvę gangsteriai renkasi naują kelią
– Ar galima teigti, kad jaunimas yra gerokai pavojingesnis už senų laikų kriminalinių gaujų autoritetus?
– Manau, kad visuomenėje kai kada pernelyg išaukštinamas ir romantizuojamas mafijos kultas. Ten nėra jokio padorumo. Tie žmonės gyvena pagal žvėrių įstatymus, o nudvėsusį žvėrį dažniausiai pakasa ten, kur jis nugaišta. Jiems svarbu tik pinigai.
– Yra duomenų, kad šių dienų kriminalinio pasaulio lyderiai savus žmones bando prastumti ir į didžiąją politiką. Ar tokia versija turi realų pagrindą?
– Jokia čia paslaptis, bet konkrečių pavardžių kol kas nenorėčiau atskleisti. Kartą teko girdėti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko ištartus žodžius: „Lietuvoje yra daug teistų žmonių, jie turi teisę būti atstovaujami aukščiausiuose ešelonuose.“
Kai kada neramu pasidaro, kai ankstesnius „klientus“ tenka sutikti valdžios koridoriuose. Tada susimąstau, kad galbūt bevaisis buvo mano darbas.
– Ar visada tik blogą įspūdį padarydavo buvę „klientai“?
– Neneigsiu, kai kada jie pasirodydavo esą įdomūs žmonės. Tarkime įspūdį padarė Viktoras Akmanavičius (bene labiausiai valstybės saugomas liudytojas, buvęs „Vilniaus brigados“ narys – red. past.). Pakankamai išprusęs pasirodė ir Valerijus Januškevičius (garsiausiu samdomu žudiku Lietuvoje laikomas vilnietis, nuteistas iki gyvos galvos).
– Kalbėjome tik apie nusikaltimus. Artėjančio jubiliejaus proga keliais žodžiais pristatykite save.
– Mano brolis – žurnalistas Alvydas Jancevičius (ilgus metus vedė LTV laidą „Žmogus ir įstatymas“, dabartinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovas spaudai).
Su žmona Regina esame tarsi susieti nuo gyvenimo pradžios. 1981-ųjų vasario 23 dieną susipažinome ir jau kitą dieną paprašiau jos rankos. Tais pačiais metais susituokėme ir gyvename iki šiol. Užauginome dukterį Ievą, ji kremta mokslus.
TIK FAKTAI
R. Jancevičius 1959 metais kovo 17 dieną gimė Tauragėje.
1977 metais baigė Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.
1982-aisiais Radviliškyje pradėjo dirbti tardytoju.
1985 metais Kupiškio prokuratūroje tapo vyriausiuoju prokuroru.
Nuo 1991-ųjų – Ukmergės vyriausiasis prokuroras.
1995 metais pradėjo dirbti Vilniuje, o 1997-aisiais tapo Vilniaus apygardos vyriausiuoju prokuroru.
