Mykolas Drunga
Metams baigiantis ir artėjant naujiems, godžiai dairomės šviesių žinių – tokių, kurios skatintų viltį ir rodytų kelią, kaip geriau gyventi ateity. Štai žiupsnelis kaip tik tokių nuotaiką keliančių naujienų.
Viena visai nepanaši į gerą naujieną, tačiau, pasak dienraščio „Chicago Tribune“ redaktorių, ji būtent tokia ir yra. O skamba ji taip: vis daugiau garbingo amžiaus žmonių miršta nuo vėžio ir širdies ligų.
Bet kaip čia išeina? Kodėl ši iš pirmo žvilgsnio bloga žinia vis dėlto laikoma gera? Ogi todėl, kad anksčiau negu mirsi senatvėje nuo minėtų vadinamųjų „turtingų šalių“ negalavimų, būsi daugelį dešimtmečių išlikęs gyvas. Faktas, kad tiek daug žmonių šiandien pasiekia senatvę, ir yra tas didysis laimėjimas.
„Tai rodo, kad daugelis planetos regionų yra nemaža dalimi įveikę užkrečiamas ir perduodamas ligas, jos jau nebe taip paplitusi grėsmė, užtat žmonės vidutiniškai ir gyvena ilgiau“, – sakė „New York Times“ Ezekielis Emanuelis, Pensilvanijos universiteto medicinos etikos ir sveikatos politikos katedros vadovas.
Šio poslinkio įrodymus naujoje ataskaitoje paskelbė Vašingtono universiteto Sveikatos apskaičiavimo ir įvertinimo institutas. Tai suteikia daug priežasčių džiaugtis.
Pirma, užkrečiamos ligos šiandien pakerta gerokai mažiau žmonių negu vos prieš du dešimtmečius. Viduriavimas, tuberkuliozė, maliarija, tymai smarkiai nukrito svarbiausiųjų mirties priežasčių skalėje. Lemiamą vaidmenį čia suvaidino geresnės sanitarinės sąlygos, didesnis priėjimas prie vaistų ir plačiau naudojami skiepai.
Mažėja ir blogos mitybos. Dėl kylančio pragyvenimo lygio nepasiturinčiose šalyse vis daugiau žmonių prieina prie pakankamų maisto šaltinių. 1981 metais net 70 proc. besivystančių šalių gyventojų turėjo pragyventi iš mažiau nei dviejų dolerių per dieną. Šiandien taip badmiriauti priversti tik 43 proc. žmonių.
Ir jei 1990 metais nepakankama mityba buvo pats pirmasis rizikos faktorius, susijęs su mirtimi ir trumpa gyvenimo trukme, tai 2010-aisiais neprivalgymas jau nusmuko į aštuntąją vietą.
Taigi, apskritai paėmus, ypač vaikai yra daug mažiau pažeidžiami nei buvo anksčiau. Nuo 1990-ųjų vaikų iki 5 metukų mirtingumas sumažėjo net 60 proc.
Štai čia ir matyti keistas, tačiau aiškus rodiklis kelyje į skurdo mažinimą: dabar daugiau žmonių miršta nuo su nutukimu susijusių ligų nei nuo neturėjimo ko valgyti.
Žinoma, ši pažanga ne visur vienoda. Neproporcingai daug nuo vaikų ligų ir mirtinų infekcijų, įskaitant ŽIV, kenčia Afrika į pietus nuo Sacharos. Bet netgi ir ten nuo 1970-ųjų vidutinis mirusio žmogaus amžius padidėjo dešimčia metų. O Šiaurės Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje jis nuo 1970-ųjų padidėjo daugiau nei 25 metais.
Malonu žinoti, kad didelius, pozityvius pokyčius galima įgyvendinti šalyse, kuriose padėtis dar ne taip seniai atrodė beviltiška. Priemones, privedusias prie šios pažangos, galima sustiprinti ir išplėsti bandant užtikrinti, kad ji, ta pažanga, tęstųsi toliau.
O vis dėlto yra ir blogų žinių. Pirma, mirimų priežastims pereinant iš užkrečiamų ligų į neperduodadamas ligas, AIDS vis dėlto lieka globaline išimtimi. Susirgimų šiuo sindromu lygis gal daugiau nebekils, tačiau šios ligos poveikis patvarus, kasmet pareikalaujantis pusantro milijono gyvybių skersai išilgai pasaulio.
Antra, milijonai žmonių vis dar per anksti miršta nuo ligų, susijusių su savo pačių pasirinkimais tokių elgsenų, kaip rūkymas, valgymas, nesimankštinimas, atžvilgiu.
Vien tabakas kasmet pareikalauja šešių milijonų gyvybių. Saugojimasis nuo vėžio, širdies ligų ir diabeto dažnai reiškia, jog žmonės turi keisti gyvenimo būdą, o tai padaryti nelengva.
Rūkymas yra įprotis, kurio sunku atsikratyti. Didėjančios pajamos ir pigus, skanus maistas sukėlė nutukimo epidemiją. Nėra skiepų ir nuo vengimo mankštintis. Gyvenimo stiliaus sąlygojamų ligų pagausėjimas reiškia tai, jog žmonės ne tik gyvena ilgiau, bet gyvena ir su ligomis, kurios reikalauja gydymo, savo ruožtu didinančio pragyvenimo išlaidas.
Tai, deja, yra kaina, kurią reikia mokėti už pažangą įveikiant visokias ligas, kurios žudo ir jaunus, ir senus. Tačiau pažanga vis dėlto reali – ir ši žinia sveikintina“, – rašo dienraščio „Chicago Tribune“ redaktoriai.
