Menininkai skambina pavojaus varpais: su didmiesčiais besilyginančiame Panevėžyje naikinama aukštoji kultūra. Būdų, kaip daugiau sutaupyti, ieškanti Savivaldybė apsisprendė sujungti Fotografijos ir Dailės galerijas, o naują darinį pakrikštyti skambiu Panevėžio meno centro vardu.
Jei paskutinį žodį turinti tarti miesto Taryba pritars tokiam siūlymui, Fotografijos ir Dailės galerijos jau nuo kitų metų išnyktų iš miesto kultūros įstaigų žemėlapio.
Iš miesto biudžeto 16,5 etato turinčiai Dailės galerijai per metus atseikėjama 388,8 tūkst. Lt. Fotografijos galerijos, turinčios 4,5 etato, išlaikymas Savivaldybei per metus kainuoja 102,1 tūkst. Lt.
Skaičiuojama, kad sujungus įstaigas ir panaikinus šešis etatus būtų sutaupyta apie 70 tūkst. Lt.
Savivaldybės užmojį taupyti kultūros sąskaita menininkai vadina absurdiškais ir nemotyvuotais.
„Kalbos apie sujungimą, kol nebuvo konkretaus sprendimo, atrodė kaip pokštas. Savivaldybės kabinetuose gimsta daug absurdiškų idėjų, bet pakalba ir nutyla“, – teigė Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė.
Direktorė piktinasi apie reorganizaciją sužinojusi jau po laiko, kai sprendimo projektas atsidūrė ant Tarybos kolegijos stalo.
„Su mumis nesitarta, niekas neklausė nei mūsų, nei visuomenės nuomonės, tik pateikė faktą“, – valdininkų ir politikų skubotumu stebėjosi J.Lebednykienė.
Fotomenininkų negąsdina
J.Lebednykienė neabejoja, kad nuo 1990-ųjų veikianti Dailės galerija po reorganizacijos bus tiesiog sunaikinta. Direktorė tikina neįsivaizduojanti modernaus šiuolaikinio miesto įvaizdžio be rimto meno, kai pasitenkinama tik populiariąja kultūra.
„Per tiek metų įstaiga tapo žinoma visame pasaulyje, užsitarnavo savo vardą, turi patentuotą logotipą. Kad tiek pasiektų naujasis meno centras, turės nemažai laiko prabėgti. Sunkmetis atėjo ir praeis, bet kokia žala bus padaryta“, – įsitikinusi J.Lebednykienė.
Ji viliasi, kad dvidešimt metų gyvuojančios galerijos sunaikinti neleis miesto visuomenė. Direktorė planuoja jau kitą savaitę kviesti į susitikimą ją palaikančius panevėžiečius.
Dailininkų pasipriešinimo sulaukusio Savivaldybės sprendimo fotomenininkai kritikuoti neskuba. Fotografijos galerijos direktorė Marija Čičirkienė įžvelgia reorganizacijos pliusų. Pasak jos, vos kelis etatus teturinti įstaiga per menka, kad pajėgtų laimėti didesnius kultūrinius projektus.
M.Čičirkienė tvirtina jau apsisprendusi nedalyvauti konkurse naujos įstaigos direktoriaus vietai užimti.
„Noriu dirbti su fotografija, esu šios srities profesionalė. Be to, mano įstaiga per maža, kad imčiausi vadovauti naujam centrui“, – mano fotomenininkė.
Prabanga gyventi kaip anksčiau
Lietuvoje veikia vos keletas tokio masto, kaip Panevėžio dailės galerija, įstaigų. Iš jų tik Vilniaus šiuolaikinio meno centras pavaldus Kultūros ministerijai, kitos – Klaipėdos parodų rūmai, Šiaulių dailės galerija – yra savivaldybių žinioje.
Pasak Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjos Loretos Krasauskienės, sunkmečiu per didelė Panevėžiui prabanga gyventi taip, kaip anksčiau.
„Abi galerijos veiks kaip veikusios, niekas nesirengia atleisti rimtai dirbančių žmonių. Tačiau abi įstaigos turi pagalbinius darbininkus, nors per metus surengia po keturiolika parodų. Ir vienoje, ir kitoje sukabinti darbus parodoms gali tas pats žmogus“, – pažymėjo L.Krasauskienė.
Be to, pasak jos, sargų darbo užmokesčiui per metus išleidžiama 30–40 tūkst. Lt – tiek, kiek kainuotų įvesti ne tik saugos, bet ir priešgaisrinei signalizacijoms. Sujungus įstaigas būtų atsisakyta vieno buhalterio paslaugų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
