Antradienį Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pristatė pakeitimus, kuriuos įgyvendinus tikimasi, kad daugiau paskolų bus išduodamos su fiksuotomis palūkanomis. Esą dėl to ir gyventojai gali tikėtis daugiau sutaupyti.
Taip pat planuojama keisti ir vienos mokėjimų sąskaitos tvarką.
Susirūpino, kad žmonės permoka
„Iniciatyvos nukreiptos žmonėms į situacijos gerinimą ir paslaugų teikimą“, – tikino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, siūloma, kad įstatymu minimalus mokėjimo sąskaitos krepšelis būtų susietas su minimaliąja mėnesine alga ir neviršytų 1 euro.
Be to, ši kaina keistųsi ne kiekvienais metais, o kartą per trejus metus.
Vadinamasis krepšelis taip pat apimtų nustatytą minimalų paslaugų kiekį, pvz., tam tikrą mokėjimų skaičių, pinigų išgryninimą ar įnešimą ir kt.
Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, siekiama padaryti taip, kad minimalaus paslaugų krepšelio paslaugos atitiktų 90 proc. Lietuvos vartotojų poreikius.
„Antra, padaryti, kad šitos mokėjimo paslaugos, pagrindinės mokėjimo sąskaitos, įkainiai būtų stabilesni, mažiau kintantys, na, o, jeigu tie pokyčiai vyktų, kad jie būtų nuosaikūs ir ekonomiškai labiau argumentuoti, atsižvelgiant į mokėjimo paslaugų patirtį ir gyventojų pajamų pokyčius“, – komentavo G. Šimkus.
Jis tikino, kad įstatymų pakeitimai siūlomi tam, kad gyventojų dabar mokamas 1,47 euro per mėnesį mokestis sumažėtų iki 1 euro.
Artimiausiu metu Vyriausybei bus teikiamas Mokėjimų įstatymo pataisų projektas. Tikimasi, kad jis bus pradėtas svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
Privalės siūlyti fiksuotas palūkanų normas
Kita iniciatyva, pasak G. Skaistės, yra susijusi su paskolų palūkanų normų nustatymu.
Dabar, anot ministrės, vos 3 proc. paskolų yra suteikiama su fiksuotomis palūkanų normomis, kai visoje ES tokių paskolų yra suteikiama daugiau nei pusė.
„Dalis žmonių būtų linkę rinktis fiksuotas palūkanų normas, tačiau Lietuvos finansų įstaigos paprastai tokių pasiūlymų nei aktyviai, nei dažnai pasyviai tiesiog nepateikia.
Ir šiuo įstatymu jos būtų įpareigotos pasiūlyti fiksuotas palūkanų normas drauge su kintamomis palūkanų normomis. Ir jos fiksuotos turėtų būti ne mažiau kaip 5 metų laikotarpiui. Tai – du įpareigojantys pasiūlymai ir žmogus pats galėtų apsispręsti, kuris iš šių variantų jam yra patrauklesnis“, – aiškino G. Skaistė.
Anot G. Šimkaus, šio pakeitimo tikslas yra padaryti taip, kad gyventojai turėtų realią galimybę pasiimti paskolas su fiksuotomis palūkanomis.
Lietuvos banko vadovas pripažino, kad Europos Centriniam Bankui padidinus bazines palūkanų normas ir išaugus Euribor Lietuvos gyventojams gerokai išaugo palūkanų išlaidos.
„Fiksuotos palūkanų normos savyje talpina tam tikrą apsidraudimą. Apsidraudimą nuo palūkanų normų svyravimo. Kaip minėjau, šiuo metu didžioji dalis būsto kreditų yra paimta ir toliau imama su kintamomis palūkanų normomis, taip palūkanų normų svyravimo rizika iš esmės perkeliama ant finansinių paslaugų vartotojų pečių“, – kalbėjo G. Šimkus.
Jis taip pat vylėsi, kad, priėmus įstatymų pakeitimus, daugiau gyventojų bus pasiūlytas ir turimų paskolų refinansavimas palankesnėmis sąlygomis.
Pasak G. Skaistės, šiuos pokyčius numatantis įstatymo projektas šiuo metu derinamas. Tačiau ji vylėsi, kad ir jis bus pradėtas svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
