Naujovė policijoje: gyventojai galėtų ateiti pas pareigūną pasikonsultuoti

Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kas keistųsi, jeigu policijos reforma taptų realybe ir seniūnijose atsirastų tokie kambariai.

Renatas Požėla: gyventojai jaučia poreikį

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla priminė, kad šiuo metu policijos pareigūnų darbo modelis yra gavus pranešimą vykti pas gyventojus ir teikti jiems būtiną pagalbą. Taigi gyventojų, kurie betarpiškai atvyksta į policijos įstaigą pateikti skundą ar pareiškimą, nuolatos mažėja, nes žmonėms daug patogiau komunikuoti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, skambinti 112.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Generalinis komisaras Požėla beda pirštu į opią problemą: situacija tragiška

Aiškėja daugiau apie grasinimus dėl sprogmenų: jau nustatyta, iš kur laiškai ateina

Naujoji policijos reforma kelia aistras: „O kas lieka regionams? Regionams nebelieka nieko“

„Tačiau suprantame tam tikrų gyventojų poreikį ir patogumą atvykti į policijos įstaigą ir pateikti pareiškimą, kai nereikalingas skubus reagavimas, pasikonsultuoti su policijos pareigūnais, pateikti tam tikrą informaciją. Todėl bendradarbiaujant su savivaldybėmis, policijos pareigūnai periodiškai, pagal tam tikrą iš anksto skelbiamą grafiką, atvyksta į nutolusių seniūnijų patalpas ir vykdo gyventojų priėmimą“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo R. Požėla.

Tai reiškia, kad pareigūnai gyventojų galėtų priimti ir po darbo valandų iki pat vėlaus vakaro. R. Požėla tikina tokį poreikį girdintis iš gyventojų, kurie išreiškė norą, kad komisariatas būtų kuo ilgiau atrakintas.

R. Požėla sako, jog komisariatų išlaikymui daugiau pinigų ir pajėgų, kurių ir taip trūksta, nereikės. Esą policijos funkcijos išliks tos pačios, tik šiek tiek keisis darbo modelis

„Mums daugiau pinigų ir žmonių nereikės. Mes perplanuosime komisariato darbuotojų darbo laiką. Pavyzdžiui, atvažiuos pareigūnas 17 val. ir dirbs iki 22 val. Jis atliks tuos pačius kabinetinius darbus“, – aiškino generalinis komisaras.

Jis pabrėžia, jog ši funkciją dabar yra teritoriją prižiūrinčių policijos komisariatų (funkcija, vykdoma ne apskrities mastu) atsakomybė, o po pokyčių ji išliks.

„Organizuodami darbą seniūnijose pareigūnai vykdo savo kasdienes funkcijas – lankytis teritorijose, patruliuoti, vykdyti prevencines priemones, todėl nenumatoma atskiro apmokėjimo už šios funkcijos vykdymą. Papildomai pareigūnams bus apmokama, jei bendrai dėl funkcijų vykdymo susidarytų viršvalandžiai“, – pažymėjo generalinis komisaras.

Policijos profsąjunga – skeptiška

Policijos profesinė sąjunga naują idėją vertina skeptiškai ir teigia iki galo nesuprantanti policijos kambarių poreikio.

„Kam tai daroma, klausia daug policijos pareigūnų. Nesupranta ir patys policininkai, ir jų vadovai“, – kalbėjo Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Pašnekovės teigimu, pareigūnams nėra aišku, kokiu principu seniūnijose veiks policijos kambariai ir kokią funkciją iš tiesų atliks ten budintis(-ya) pareigūnas(-ai).

„Kas tuose kambariuose sėdės? Policijos pareigūnams pagal planą numatyta, kiek jie turi išdirbti teritorijose, reagavime, viešosios tvarkos užtikrinime ir visa kita. Tai ką reiškia atidaryti policijos komisariatus iki 20 ar 22 valandos vakaro? Pasodinti vieną administratorę – ką ji ten darys? Šitaip mes dar užprogramuojame, kad kas nors atėjęs užpuls, ginklus paims“, – teigė R. Katinienė.

Jos nuomone, pirmiausia reikėtų ne imtis pokyčių, o išsiaiškinti, ko iš tiesų reikia gyventojams ir ką galima padaryti, kad jų poreikiai būtų atliepti. 

Anot R. Katinienės, ankstesnės pertvarkos parodė, kad pasikeitus policijos darbo metodams nukenčia ir pareigūnai, ir visuomenė. 

„Per kelerius metus po pirminių pertvarkų seniūnijose buvo atsisakyta kai kurių patalpų, policijos nuovadų. Buvo pasirinkti kitokie darbo metodai. Dabar, kai trūksta pareigūnų, o kai kur nebėra ir patalpų, sakome, kad sugrįžtame prie to paties modelio. Tada turėtų būti ne pavienės priemonės, kurios neaišku, ar duos efektą, o mąstymas apie platesnį darbo modelio organizavimo pakeitimą“, – komentavo ji.

Naujienų portalo tv3.lt interviu su Roma Katiniene buvo aptartos ir kitos policijos sistemos problemos.

Nemano, kad pokyčiai būtų labai nauji

Išsamesnių nurodymų dėl policijos kambarių apskričių komisariatai dar nėra gavę. Vis dėlto, jei planai taptų realybe, pareigūnai didelio skirtumo, tikėtina, nepajustų, nes panašiai dirba ir dabar, sako Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė.

„Dirbame pagal nustatytą tvarką. Seniūnijose lankomės pagal poreikį. Beabejo, ten vyksta patruliavimas, bendravimas su gyventojais. Kadangi pareigūnai vyksta automobiliu, nutolusiose gyvenvietėse jie visada „prasuka ratą“, – teigia Alytaus policijos atstovė.

Anksčiau veikė panašus policijos darbo modelis, kai seniūnijų patalpose tuometiniai apylinkių inspektoriai turėjo savo kabinetus, kur priimdavo žmones. Šiuo metu tvarka šiek tiek pasikeitusi, bet pareigūnai toliau bendrauja su gyventojais, o esant poreikiui vyksta į seniūnijas ar kitų įstaigų patalpas su jais susitikti.

„Vykimas į tam tikrą vietovę dažniausiai būna išreikštas pačios bendruomenės, kai jiems kyla tam tikrų klausimų. Kai norime periodiškai priminti gyventojams apie prevencines priemones (dažniausiai dėl sukčiavimo ir saugaus eismo), patys pareigūnai pasikviečia bendruomenės narius“, – pasakoja K. Janulevičienė.

Taigi policijos kambariai, pasak Alytaus policijos atstovės, nebūtų didelė naujovė, o tik tam tikras darbo modelio pakeitimas.

Alytaus meras reforma netiki: „Yra daug klausimų, kurie neatsakyti“

Alytaus valdžia dėl policijos reformos nusiteikusi skeptiškai. Alytaus meras pripažįsta – nors jo žmona ir yra policijos pareigūnė, nei ji, nei kiti Alytaus policininkai, nei miesto valdžia iki šiol nesupranta ir nežino, kam pokyčiai reikalingi ir kas nuo to pasikeis. 

„Ar nuo to bus geriau? Policijos pareigūnai, su kuriais man tenka kiekvieną dieną bendrauti, jie nežinomybėje, kas bus, kaip dirbs, kur dirbs. Kiekvieną dieną važinės į Kauną ar dirbs Alytuje? Kas bus vakare, kai ateis 5 valanda, užsidarysime, užtrauksime žaliuzes ir t.t. Yra daug klausimų, kurie neatsakyti“, – sako N. Cesiulis.

Alytaus apskr. VPK yra viena iš geriausiai sukomplektuotų įstaigų – čia laisvos 44 policijos pareigūnų pareigybės, nekomplektas siekia 8 proc.

Alytaus apskr. VPK dirba 429 policijos pareigūnai. Iš jų 50 proc. turi teisę išeiti į statutinę pensiją, t. y. gali bet kuriuo metu palikti tarnybą. 

Tačiau jaunų pareigūnų, anot K. Janulevičienės, netrūksta. Per šiuos metus priimti 14 Lietuvos policijos mokyklą baigusių kursantų. Dar 7 pareigūnai perkelti iš kitų įstaigų. 

Pagrindinės problemos, su kuriomis policininkai dirba Alytaus apskrityje: smurtas, neblaivūs vairuotojai, sukčiai ir nepilnamečių įsitraukimas į narkotines bei psichotropines medžiagas. Alytaus pareigūnai dažnai padeda didiesiems miestams – vyksta į iškvietimus Kaune, Vilniuje.

Ar policijos reforma taps realybe, dar neaišku. Kol kas ji Seime įveikė tik pirmąjį laiptelį iš 3 būtinų. Prie šio klausimo parlamentarai grįš gruodį.