Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Netrukus užsukę į bažnyčią prieš maldą uždegti žvakutę galim gerokai nustebti. Tradicinių liepsnelių bažnyčiose gali ir nelikti. Panašiai, nustebo ir savo „Facebook“ paskyroje šia nuostaba pasidalino Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos mokslų daktaras Gabrielius Edvinas Klimenka:
„Vienoje bažnyčioje aptikau tokį aparačiuką. Veikia paprastai: įmeti 50 ct užsidega viena žvakutė, 1 eurą – 2, 2 eurus – 4 žvakutės. Įmečiau 50 cnt, neveikia. Hm... Žiūrim su susirinkusiais, svarstom, kad apgavo, bet staiga pamatome, kad aparatas išjungtas iš rozetės. Įjungiame. Žvakelė dega. Kolegė įmetė dar 50 ct, užsidegė dar septynios. Jaučiuosi apgautas.“
Teologo teigimu, tokiam aparatui bažnyčioje ne vieta, nepaisant to, kad jis ir gamtai naudingesnis, ir saugesnis.
Tokia naujovė – išsigelbėjimas
Dvasininkai paaiškina, kad elektroninė žvakutė kai kurioms bažnyčioms – išsigelbėjimas.
„Reikėtų nepamiršti ir tam tikrų saugumo reikalavimų ir priežiūros dalykų. Ir paveldo momentų. Degančios, kai kažkada degė gryno vaško, neturėjo priemaišų, tai buvo natūrali ugnis, jokio nuostolio niekam nepadarydavo. Dabar turime įvairiausių žvakelių, žmonės atsineša įvairiausių žvakelių ir parafininių, ir kurios smilksta, ir skleidžia dūmus“, – sako Pilaitės klebonas Ričardas Doveika.
Teologai samprotauja, ar tokios naujovės reikalingos žmonėms, turi vertinti patys tikintieji. Kartais esą naujovės padeda pritraukti daugiau jaunimo į bažnyčias. Kortelių aparatų bažnyčiose esą pageidavo patys žmonės, kurie neturi grynųjų ir paaukoti per banko skaitytuvą – patogiau.
Technologijos keičiasi
Kitokios žvakės ne visiems priimtinos, tačiau užsienyje jos populiarios, mat degant tokias tausojama aplinka ir daugiau vietos saugumui. Svarbiausia esą nepersistengti ir nepaversti bažnyčios pasipinigavimo vieta.
„Ar tai puošia jų bažnyčią, ar tai ją padaro solidesne, ar tai tampa tik pasipinigavimu. Tai būtų blogiausia, jeigu tai būtų daroma tik dėl pinigų, – sako katalikų bažnyčios diakonas Darius Chmieliauskas. – Man asmeniškai nepatinka, mane asmeniškai papiktina, jeigu aš matau bažnyčioje pardavinėjamą švęstą vandenį. Tai yra, tiesą sakant, skandalinga. Tu negali pardavinėti tokių dalykų“.
Istoriškai, kaip priduria teologijos mokslų žinovas, bažnyčia keitėsi net ne vieną kartą. Dar visai neseniai mišios buvo aukojamos tik lotynų kalba, dabar galime melstis lietuviškai. Tad svarbu ne kaip atrodys aplinka, o svarbu nepamiršti ko ateiname į bažnyčią.
O jau kaip tvarkytis maldos namuose kiekvienos bažnyčios reikalas.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
