Naujoji valdžia skelbia, kad rengiasi šiltinti Vilniaus bei Varšuvos santykius, ir vėl dalija nepamatuotus pažadus. Jau vasario pradžioje premjeras Algirdas Butkevičius ruošiasi dvišaliam vizitui į Lenkiją, kur susitiks su šios šalies prezidentu Bronislavu Komorovskiu bei vyriausybės vadovu Donaldu Tusku. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis taip pat jau kitą mėnesį su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi sės prie derybų stalo. Kaip skelbiama, aukšti pareigūnai ketina aptarti Lietuvos pirmininkavimą ES, Rytų partnerystės viršūnių susitikimą ir Lietuvos lenkams aktualius klausimus. Ar tai reiškia, kad, prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiais, "pauzių politika" Lietuvos ir Lenkijos santykiuose baigėsi? Į šį klausimą atsakymo dar nėra. Abiejų šalių politikos apžvalgininkai ragina palūkėti. Lietuvos ir Lenkijos santykiai jau kurį laiką nėra itin šilti. Lenkijos pusėn, tik sėdusi į prezidento kėdę, su atsargumu ėmė žiūrėti D. Grybauskaitė rašo dienraštis "Kauno diena".
Ji dar pernai priekaištavo, esą kai kurie Lenkijos politikai panūdo labiau draugauti su Rusija, ir net pareiškė, kad kai kuriuose santykiuose geriau daryti pauzę. Tačiau praėjusių metų pabaigoje, dalydama interviu, D. Grybauskaitė toną švelnino. "Jei naujoji Vyriausybė bandys politiniu lygmeniu šildyti neva atšalusius santykius, tikrai skatinu, jei už tai Lietuvai nereikės papildomai susimokėti", - 2012-ųjų gruodį yra sakiusi D. Grybauskaitė. Naujasis užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, kaip rodo jo teiginiai žiniasklaidoje, santykius su lenkais nusiteikęs gerinti. Kaip - jis kol kas nedetalizuoja. "Turime atlikti, ką buvę vadovai žadėjo. Turime tai atlikti nepažeisdami Konstitucijos - yra tokių galimybių. Paskaitę Tautinių mažumų teisių apsaugos konvenciją, galime padaryti daugiau: vietovardžių, pavardžių rašymo klausimus įmanoma pajudinti iš vietos. Bet reikia bendro sutarimo ir supratimo", - žurnalistams yra sakęs L. Linkevičius. "Tirpdys santykių įšalą".
