Knygyne rasti vertingą vaikišką literatūros kūrinį vis sunkiau. Štai šiandieninėse pasakose „Raudonkepuraitė“ pateikiama vis naujai, rašo „Kauno diena“.
Didelė tikimybė, kad mažyliui taip ir neteks patirti gerai žinomų klasikinių pasakų grožio, nes patraukliai apipavidalintame leidinyje tebus gerokai skurdesnis pasakos perpasakojimas, dargi su kitokia įvykių eiga ir pabaiga.
Kai kuriose ir senelė, ir mergaitė nuo vilko pasislepia spintoje, o jų suėsti negavusį vilką nušauna pro šalį ėjęs medžiotojas.
Kitose knygelėse vilką patiesia pati močiutė, kočėlu vilkui tvojusi į tarpuakį. Po to vilką auklėti imasi Raudonkepuraitės tetos, ir šis tampa aviganiu, o tetos išteka už medžiotojų, kurie padėjo susidoroti su vilku.
Kai kur rašoma, kad išgirdusi užkimusį senelės balsą mergaitė pamano, kad senelė serga gripu.
„Tik pinigų turėk – gali leisti ką nori“, – ironizavo Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėja Onutė Kaladienė.
Ji stebisi, kad literatūros kūriniai, skirti suaugusiems, pritaikomi jaunesnio amžiaus skaitytojams. Tekstai sutrumpinami, atspausdinami didesnėmis raidėmis, papildomi daugybe iliustracijų.
„Perskaitę tokį kūrinį vaikai jau žino turinį ir nebeskaito originalo“, – apgailestavo vaikų literatūros žinovė.
Vaikiškų eilėraščių perspektyvos taip pat blanksta – juos mėgsta tik patys mažiausieji.
Anot „Kauno dienos“, perdarytus vaikiškus kūrinius leidžiančios leidyklos nemano darančios kažką nusikalstama.
„Pasakos būna ilgos, tad mes perpasakojame trumpiau. Stengiamės įdėti kuo daugiau iliustracijų“, – sako leidyklos „Dajalita“ direktorė Dalia Rebežienė.
Leidyklos „Aktėja“ vyriausiasis redaktorius Alfonsas Puzas teigė, kad jaunesniam skaitytojui pritaikyto kūrinio kelias prasideda ne Lietuvoje. Mat leidžiant naujas vaikų knygas dairomasi po užsienio leidyklas.