Tik tv3.lt naujienų ir pramogų portalui vyras atskleidžia laidos užkulisius ir atvirai dalijasi mintimis apie vieną didžiausių savo gyvenimo aistrų – motociklus.
- Ryškūs pokyčiai. Tapote laidos vedėju.
- Jau kurį laiką buvau pabėgęs nuo televizijos, buvo apėmęs persisotinimo jausmas. Vienas iš paskutinių projektų buvo dokumentinių filmų ciklai, pasitraukiau į knygų rašymą, kitus ilgalaikius projektus. Dabar supratau, kad pasiilgau televizijos, norėjosi greitos savirealizacijos, savaitinių laidų, dinamikos. Norėjau pokyčių ir iššūkių sau. Laidos vedimas buvo tai, ko senokai nedariau, todėl nutariau „pasitikrinti“ (šypsosi).
- Tai labiausiai ir žavi – dinamika?
- Taip. Pasiilgau tempo, besikeičiančių temų, greitumo, reakcijos. Visa tai, kas telpa į žodį „televizija“.
- Kuo ši laida, projektas bus išskirtinis?
- Formatas yra labai išskirtinis ir unikalus – tai aktyvus, aktualus, įdomus, smagus ir, reikia pabrėžti, labai svarbus projektas. Tai yra savaitinė laida, kuri reaguoja į aktualijas. Per savaitę įvyksta daug dalykų, tačiau ši laida suteiks galimybę į temą pažvelgti kitais kampais, per alternatyvas.
- Dėl ko labiausiai jaudinatės?
- Suvokimo, kad tu esi komandos dalis. Labai ilgai dirbau individualiai: buvau pats sau režisierius, direktorius, vadybininkas ir t.t. Todėl man darbas komandoje bus iššūkis.
- Kas yra sunkiau: vairuoti motociklą, rašyti knygas, kurti dokumentiką ar vesti laidas?
- Nevartočiau sąvokos „kas yra sunkiau“, o ją pakeisčiau „kas yra įdomiau“. Gyvenimas yra įdomus, mat telpa visi išvardyti dalykai. Tai yra pats didžiausias žavesys.
- Kas jūsų gyvenime atsirado pirmiau: motociklai ar istorijos apie motociklus?
- Pirmas motociklas mano gyvenime atsirado, kai man buvo šešiolika ar septyniolika metų. Tai buvo tradicinė sovietmečiu augusio berniuko istorija, kurio rankose atsirado dviratis, vėliau motociklas. Nėra slypinčios įspūdingos praeities istorijos.
- Kas pavergė, kad motociklai tapo viena svarbesnių jūsų gyvenimo dalių?
- Kai pradėjau dirbti TV3 televizijoje, susidomėjau motociklizmo istorija. Savo pirmąsias dokumentikas pradėjau kurti prieš 12-13 metų. Taip sutapo, kad motociklų istorija virto svarbia mano gyvenimo dalimi.
- O jūsų žmona važinėja motociklu?
- Ne, mano žmona yra labai toli nuo motociklų, į tai žiūri, kaip į turiningą užsiėmimą.
- Kasdien važinėjate?
- Kai oras leidžia – žinoma. Nesu iš tų išprotėjusių motociklininkų, kurie juo važiuoja per liūtis, sniego lavinas. Man patinka komfortiškas, gražus važiavimas, toks ir baikeris iš manęs (juokiasi).
- O norėtumėte, kad ir vaikai pajustų šią aistrą?
- Mano vyresnioji yra užaugusi prie motociklų, nejaučia diskomforto dėl didelio garso, jo dydžio. Laikau motociklą kieme, o ji ant jo laipioja. Draugai dažnai klausia, ar tau nėra baisu. Ne, nes ji su motociklu užaugusi, žino, kad negalima dėti kojos prie duslintuvo, negalima sukti, versti, – tai yra organiška. Jei pasirinks važinėti, tai bus jos pasirinkimas.
- O kiek vyresnėlei metų?
- Šešeri (juokiasi). Motociklas buvo jos gyvenime nuo pat pirmųjų ropinėjimų, vaikščiojimų.
- Matyt, šimtą kartų girdėjote šį klausimą: ką jums reiškia motociklai?
- Neįmanoma pateikti tikslaus apibrėžimo, tai bergždžias dalykas. Gali susidėlioti atsakymą iš kelių detalių. Tai tas pats, kas išvardyti kokybę: kai tu ją įvardini, kokybė dingsta. Ši pojūčių sritis negali būti įvardijama.
- Egzistuoja stereotipinis, filmuose matytų rokerių įvaizdis: pikti, aršūs ir t.t. Ar tai panašu į jus?
- Mane labai žavi šokiruoti žmones. Daugelis mane įsivaizduoja stereotipiškai: žurnalistas, laidų vedėjas, istorikas, bet aš turiu labai daug tatuiruočių. Man labai patinka, kad žmogus gali būti visoks.
-Tai koks tas bendras motociklininko gyvenimo požiūris. Laisvė ir rokenrolas?
- Taip, tikrai taip. Motociklininkai yra paskutiniai šios žemės romantikai. Nerasite nei vieno žmogaus, kuris galėtų valandą kalbėti, kaip jam patiko važiuoti lygiu keliu, prieš saulę. Motociklininkų, jiems prijaučiančių gyvenimo požiūris yra supaprastintas, bet nepaprastas. Yra daug tikros draugystės, kuri kartais gali būti išreikšta labai grubiai, tiesmukai. Tai yra tikri žmonės.
- Ar susidomėjimas šia transporto priemone didėja?
- Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje yra apie šimtas tūkstančių motociklininkų, o tai yra pakankamai daug. Daug žmonių turi neišsipildžiusių svajonių ir didelį ryšį su tais dviem ratams, tai ištisa gyvenimo filosofija.
- O pats turite neišsipildžiusių svajonių?
- Nelabai apie tai ir galvoju. Aš manau, kad jei svajonė neišsipildė, tai ir nereikėjo.
- Yra vietų, kur motociklu nuvažiavęs dar nebuvote, bet svajojate?
- Turiu realų norą, tik tam reikia rasti laiko. Labai noriu pravažiuoti Šiaurės Amerikos 66-tuoju keliu, kuris tiesiasi nuo Čikagos iki Los Andželo, tačiau noriu tai padaryti visiškai vienas. Man nepatinka gaujos, nes mano geriausia kompanija yra mano žmona ir vaikai. Žmona yra mano geriausia draugė, pašnekovė, bet kelionė 66-tuoju keliu turi būti tik man. Man tai bus meditacijos forma, kuria galiu nusivilti arba patirti tai, ko visiškai nesitikėjau.
- Kokia motociklininko žmonos dalia?
- Būti motociklininko žmona. Kitaip paklausiu: „Ką reiškia būti medikės vyru?“. Nemanau, kad jai su manim sunkiau, nei man su ja (juokiasi).
- Vis kalbėjote apie įvairiapusiškumą. Tai, reikia manyti, jo netruks ir laidoje?
- Stereotipai yra didžiausias blogis tiek žurnalistikoje, tiek visuomenėje ir visur kitur. Šioje laidoje nebus supaprastinto pasaulio matymo, nes kitas kampas yra būtinas, siekiant temą, aktualiją atskleisti per įdomesnę, aktualesnę pusę.
