Vilniuje dvi dienas trukusio tarptautinio seminaro metu Lietuvos ir užsienio akademinės visuomenės atstovai diskutavo, kaip suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą.
Naujasis LR Mokslo ir studijų įstatymas taip pat atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija visiškai kitą kredito sampratą ir tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą, tačiau nepasiūlo instrumentų.
Pasak seminaro organizatorių, Lietuva viena paskutiniųjų Europoje pereina prie vieningo studijų kredito suvokimo. Tam palankią aplinką bei reikalingas priemones ir turėtų sukurti „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ projektas, dar vadinamas akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistema. Jis siekia užtikrinti vienodą krūvį tą patį dalyką skirtingose aukštojo mokslo įstaigose besimokantiesiems ir palengvinti studentų mokymosi rezultatų perkėlimo procesą. Taip pat vienas svarbiausių projekto tikslų – sukurti į studentą orientuotą mokymo sistemą, o tam reikalingi ir kultūriniai mąstymo pokyčiai.
Dviejų dienų seminaro metu projekto ekspertai – beveik 100 skirtingų sričių specialistų, atstovaujančių Švietimo ir mokslo ministeriją, Lietuvos universitetus ir kolegijas, kitas su aukštojo mokslo reforma susijusias institucijas – diskutavo tarpusavyje ir su užsienio ekspertais apie ECTS įdiegimą įvairiose srityse. Jie buvo supažindinti su kitų šalių praktika ir galimybėmis pasinaudoti jau turima patirtimi, aptarė studijų krypčių skirtumus ir panašumus, pirmuosius rezultatus ir artimiausias užduotis.
Projektas prasidėjo praeitų metų rugsėjo mėnesį ir truks iki 2012 m. vasario mėnesio. Tikimasi, kad projekto metu sukurta ECTS nacionalinė koncepcija taps nacionaliniu teisės aktu ir bus taikoma visose Lietuvos aukštosiose mokyklose kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, o taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, ji padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą.
