Už tautines pažiūras Lietuvoje jau keliamos baudžiamosios bylos. Jaunimas už trispalvės nešimą gatvėmis persekiojamas. Baisu, kaip ir sovietmečiu. Kas atsitiko? "Vakaro žinių" pokalbis su Nepriklausomybės akto signataru, vienu iš Sąjūdžio lyderiu Romualdu Ozolu.
Lygesni už daugumą
- Kodėl tautines idėjas propaguojančius mitingus akylai stebi teisėsauga, o visuomenės nepasitenkinimą keliantys "tolerancijos vilkikai" po Lietuvą keliauja nevaržomai?
- Tai yra tos pačios politikos dvi pusės. Globalizmas yra tas pats marksizmas, tik su žmogaus teisėmis, paskelbtomis 1948 metais. Tai yra komunistų partijos manifesto perrašymas šiandienine kalba. Ką reiškia pirmas jo straipsnis: aš privalau su tavimi elgtis kaip su žmogumi, bet tu su manimi elgtis kaip su žmogumi neprivalai.
Vadinasi, tas, kuris reikalauja, pagal žmogaus teises be jokių įsipareigojimų yra iš karto teisus. Tad jei Marksas kalbėjo apie darbininkų klasę kaip istorinio proto įsikūnijimą, tai dabar proto įsikūnijimu tampa kiekvienas žmogus su nekontroliuojama laisva valia, galimybe daryti, ką tik nori. Šis dalykas įsikūnijo mažumų judėjime - seksualinių, nacionalinių ir taip toliau. Jie, Orvelo terminais, yra lygesni už daugumą. Mažumos tampa daugumos pakaitalu. Tai yra iki šiol egzistavusių normų griovimas.
Tie, kas kalba apie klasikinių struktūrų išsaugojimą, yra vertinami kaip neigiami. O kalbantieji apie žydų, lenkų, juodaodžių, seksualinių mažumų teises tampa teisesni. Visos nacionalinės vertybės tampa mažiau vertingos, nei, pavyzdžiui, homoseksualų propaguojamos vertybės.
Seksualinėms mažumoms galima statytis savo vežimėlį pačiuose miesto centruose. Tad aš esu patenkintas ir kauniečių, ir vilniečių sprendimais, kurie turėjo valios pasakyti "ne". Koks reikalas savo genetinį nuokrypį demonstruoti kaip privalumą? Lietuvoje nuo seno gyveno homoseksualų šeimos, ir žmonės visada į tai supratingai žiūrėjo ir tebežiūri. Todėl ir aš sakau: esate patekę į nelaimę, tad darykite tamsoje tą, ką norite.
Svetimoje karalystėje
- Už mūsų nacionalinę teisę viršesnės tampa eurodirektyvos, mūsų teismų sprendimai nieko nereiškia prieš europinius. Ar mes tikrai einame demokratijos ir laisvės keliu?
- Pats skaudžiausias klausimas man. Turėjau nelaimę šnekėti apie tai nuo pat pradžių, kada išryškėjo, ką ES mums siūlo, kaip stojimo sąlygas. Siūlo Europos Sąjungos įstatymų viršenybę, palikdama mums tik socialines ir kultūrines sritis. Kadangi mes nebeturime savo nacionalinio ūkio bei biudžeto, nebegalime kalbėti ir apie socialinių bei kultūrinių reikmių tenkinimą.
Užtat visi šie žmonės, pradedant sveikatos apsauga, švietimu, kultūrininkais, inteligentija, gyvena bado dieta. Milžiniškos lėšos nueina ten, nedidele grąža ateina čia, bet kaip didžiausia palaima. Tarsi mes viską gautume dykai. Nėra taip.
Vos tik eurokomisarai priima sprendimą, tuoj pat turime aktus pervesti į Lietuvos teisyną.
Dar daugiau: Konstitucija Europai fiksavo, kad nacionalinė pilietybė viršesnė už Europos pilietybę. Tačiau eurokomisarai slapta iškart pasiūlė projektą "spartinkime aktyviųjų piliečių Europą", jam skirta 346 milijonai eurų pritraukti žmonėms. Jie turėjo reikšti iniciatyvą rengti referendumams, kuriais ES pilietybė taptų viršesnė už nacionalinę pilietybę. Tada būtų buvusi užbaigta Tarybų Sąjunga. Susigalvojome padaryti demokratinio socializmo modelį. Rusiškas nepavyko, pavyks šis.
Vienas švedų autorius kalba: visą XVII amžių kovėmės su Lietuvos didžiąja kunigaikštyste, bandėme paimti militaristiniu keliu, dabar bandome savo interesus ten įgyvendinti ekonomiškai. Tai net jei švedai tai daro, ką jau kalbėti apie Lenkiją, Vokietiją? Kol kas šie visi dalykai palankūs didžiosioms valstybėms, nes jie turi didesnę ekonominę galią.
PKN ORLEN interesas aiškus. Juk jie matė, kad Mažeikių gigantas - surūdijusi "blėka", kur reikės įdėti milžiniškas lėšas. Plius besiderant ji sudegė. Vis tiek pirko. Tad klausiau: ar perka Kačinskis, ar PKN ORLEN? Pasirodo, didžiąją dalį lėšų davė Lenkijos valstybė. Kodėl? Todėl, kad perima rinką. Iškart perėmė ir Būtingę, susiremontavo, mesdami didžiules lėšas. Kai jau įgijo tam tikros galios, jie spaudžia "Klaipėdos naftą", kad galėtų įeiti į uostą.
Taip perimama visa rinka. Jei elektros rinka bus perimama, tai būsime Lenkijos visiškai pridengti. Tad turėsime su 1791 metų konstitucija jungtis į Lenkijos karalystę. Ir tu negali apie tai šnekėti, nes Lenkija - strateginis partneris, esą atvedė mus į NATO.
Ar jūs labai norite pradėti šnekėti lenkiškai? Aš, pavyzdžiui, noriu šnekėti lietuviškai.
Kaip sako ES teoretikai, tobulas europietis - tas, kuris net savo šalyje jaučiasi kaip emigrantas. Aš noriu savo šalyje jaustis kaip šeimininkas. Bet jei tuos dalykus šneku, tai vadinama ultranacionalizmu ir nesantaikos kurstymu. Jei noriu, kad Lietuva būtų nepriklausoma nuo Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ar kitos valstybės. Noriu gyventi taip, kaip kalbėjome Sąjūdžio metais: nepriklausomai, su savo valdžia. O jei ji durna, tai darykime, kad taip nebūtų, o ne atiduokime save valdyti kitiems.
- Airiai referendumu parodė, jog nacionaliniai interesai jiems svarbesni už Lisabonos sutartį. Sąjūdžio iniciatyvinė grupė taip pat pasiūlė Lietuvai sprendimą priimti tik po tautos valios išsakymo. Kodėl nebuvote išgirsti?
- Viena - bijoma, nes reikėjo lietuvius papirkinėti ir stojant į Europos Sąjungą kruopomis, miltais ir alumi. Tik po to balsavimas pajudėjo pergalės link. Galų gale patį stojimą į Sąjungą mūsų valdžia pateikė kaip ekonominę sutartį. Nors jau tuo metu ES reikalavimai buvo aiškiai politiniai ir keitė Lietuvos valstybės statusą. Įvykdyta tokia išdavystė, už kurią ateitis neatleis niekada. Lygiai taip kaip 1940-ųjų Seimui neatleis, kad jis balsavo už ėjimą į Maskvą.
Kalbino Ignas Jačauskas
