Lietuvos miestuose yra per 30 tūkst. daugiabučių namų. Daugiau nei 2 tūkst. reikia skubios modernizacijos, nes jie sunaudoja daugiau kaip pusę visos Lietuvos šilumos energijos.
Prieš tai buvusios Vyriausybės renovacijos programa visiškai žlugo ir buvo vainikuota desperatišku mėginimu už nepanaudotas renovacijai lėšas pirkti sraigtasparnius. Ekspertai pažymi, kad klaida padaryta sumažinus valstybės paramą, taip pat neatsižvelgus į tai, kad žmonės bijo bankų ir paskolų.
Naujai besiburianti valdžia siūlo modelį, pagal kurį bus sukurta valstybės finansuojama ilgalaikė ir pastovi kreditavimo linija, kad paskolas būstui atnaujinti imtų nebe gyventojai, kaip buvo iki šiol, bet, pavyzdžiui, savivaldybių įkurtos įmonės, kurios ir vykdytų daugiabučių atnaujinimą. Vienintelis klaustukas – ar gražias kalbas lydės prasmingi darbai?
2005-aisiais Lietuva pradėjo įgyvendinti daugiabučių namų modernizavimo programą. Tuomet valstybės parama gyventojams, panorusiems renovuoti daugiabutį, siekė net 50 procentų. Tačiau iki 2008-ųjų įgyvendinti vos 225 projektai.
2008-aisiais į valdžią atėję konservatoriai mušėsi į krūtinę ir žadėjo daugiabučių renovaciją įsiūbuoti, tačiau pasaulyje prasidėjus finansų krizei, valstybės parama gyventojams sumenko iki 15 procentų, programa dar labiau įklimpo liūne.
„Nežinau, koks yra fiasko apibrėžimas, bet keli namai per 4 metus – man atrodo, kad tai galima laikyti fiasko. Pagrindinė priežastis yra arogancija, nes protingam žmogui užtenka metų, na, dviejų šildymo sezonų suvokti, kad reikalai nejuda į priekį. Šitai valdžiai neužteko keturių metų ir ji iki šiol sako, kad viskas gerai – ta arogancija ir žlugdo Lietuvą“, – sako ekonomistas Raimondas Kuodis.
Paskutines dienas valdžioje skaičiuojantys Premjeras Andrius Kubilius ir renovaciją turėjusios įgyvendinti Aplinkos ministerijos vadovas Gediminas Kazlauskas apie sužlugdytą programą kalbėti nėra linkę.
Teigiama, kad didžiausias daugiabučių renovacijos programos stabdys – gyventojų baimė bankams ir paskolų naštai. Be to, tyrimai rodo, kad žmonės paprastai investuoja į energijos taupymą, kai atsipirkimo laikas neviršija dvejų metų, o šiuo metu šis terminas nusitęsia 10 ir daugiau metų.
Tad būsimieji valdantieji siūlo sukurti valstybės finansuojamą ilgalaikę, nuolatinę kreditavimo liniją. Kalbama apie modelį, kai renovacijos programa būtų įgyvendinta iš ES fondų, valstybės biudžeto.
Tai reiškia, kad paskolas būstui atnaujinti imtų ne gyventojai, kaip buvo iki šiol, bet, pavyzdžiui, savivaldybių įkurtos įmonės. Baigusios projektą jos įgautų teisę į sutaupytą šilumą ir butų savininkai mokėtų už tiek pat kilovatvalandžių, kaip ir iki renovacijos tol, kol valstybės investicijos atsipirktų.
„Na, sutariam, kad tu tris metus ir moki už šildymą 500 Lt, po to ketvirtais metais imi mokėti mažiau ir pagaliau šeštais tu jau moki tiek, kiek moki konkrečiai pagal renovacijos skaitliuko parodymus“, – aiškina Vyriausybės programos rengimo darbo grupės vadovas Vytenis Andriukaitis.
Teigiama, kad pradžioje užtektų renovuoti bent porą tūkstančių daugiabučių – tuos, kurie pagal dabartinius skaičiavimus suvartoja apie 40 proc. visos šalies šilumos energijos. Optimistiniais skaičiavimais, tam užtektų apie poros milijardų litų ir tereiktų vos kelerių metų. Esą naudą pajustų ir valstybė.
Naujosios valdžios skaičiavimais, pavyzdžiui, per metus investuojant milijardą litų per keliolika metų valstybės grąža būtų keleriopa, nes, pirma, išnyktų poreikis mokėti kompensacijas už šildymą, antra, tūkstančiai naujų darbo vietų kurtų papildomą pridėtinę vertę, tai irgi papildytų biudžetą. Tiesa, pabrėžiama, kad renovuoti reiktų ne atskirus namus, bet ištisus kvartalus.
„Neįmanoma rekonstruoti struktūros nekvartaliniais būdais, nes mūsų namai pastatyti kvartalais, pririšti prie šiluminių trasų, pririšti prie kelių išplanavimo, apšvietimo, tad nėra kito kelio“, – tvirtina V. Andriukaitis.
Būsimieji valdantieji tiki savo modeliu, nors pripažįsta, kad kliūčių gali kilti. Nes yra žmonių, nesuinteresuotų renovacija, – pensininkai, emigrantai, planuojantys keisti būstą, ar socialiai remtini žmonės, gaunantys kompensacijas už šildymą. Tad didžiausias iššūkis bus sudominti žmones renovacijos nauda.
„Čia reikalingos didelės pastangos tą modelį išaiškinti, pristatyti“, – mano V. Andriukaitis.
„Protingos šalys turi komitetus, kurie analizuoja gyventojų psichologines problemas, kai žmonės nedaro dalykų, kurie jiems naudingi, vien dėl to, kad jie to nesuvokia. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija turi specialų komitetą, kuriame dirba psichologai, ekonomistai ir taiko naujausias šios problematikos įžvalgas“, – pasakoja ekonomistas R. Kuodis.
„Tie asmenys, už kuriuos sumoka valstybė, ir neturėtų spręsti, ar daryti modernizavimą, ar nedaryti, nes už juos sumoka“, – sako Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Teigiama, kad namų atnaujinimas – vienintelis būdas ateityje už šilumą mokėti mažiau. Sąskaitas dar labiau mažintų ir šilumos ūkių perėjimas nuo dujinių prie biokuru kūrenamų katilų.
Tam naujoji Vyriausybė taip pat žada skirti daugiau asignavimų savivaldybėms. Tiesa, pabrėžiama, kad praktiškiausia biokuro katilus statyti tik tada, kai bus renovuoti namai.
„Renovacija yra tas dalykas, kurio neišvengsime. Nes jei norime pastatyti šitą šalį ant kojų, negalime leisti tokios situacijos, kai dauguma žmonių turi pinigų iš esmės tik šildymo sąskaitoms susimokėti“, – įsitikinęs R. Kuodis.
Taigi naujosios valdžios norai geri, tačiau ar jiems pavyks pažadus paversti tikrove, parodys tik laikas. Naujoji programa, žadama, startuos pavasarį.
