Dauguma vaikų, gimusių pažangiose šalyse, švęs savo šimtąjį gimtadienį, teigia mokslininkai.
Šį penktadienį medicininiame žurnale „Lancet“ publikuotame straipsnyje rašoma, jog senėjimo procesas gali būti „modifikuojamas“. Danų mokslininkų teigimu, dvidešimtajame amžiuje žmonės išsivysčiusiose šalyse gyvena net trimis dešimtmečiais ilgiau nei anksčiau.
Daugumoje šalių žemiausia gyvenimo trukmės riba pastoviai kyla, nors mokslininkai nebuvo numatę tokios galimybės. Jau seniau nustatyta, kad Japonijoje žmonės gyvena ilgiausiai, o šiuo metu spėjama, kad daugiau nei pusė aštuoniasdešimtmečių moterų sulauks 90 metų.
„Senėjimo lėtėjimas vyksta dėl nuolat gerėjančios sveikatos apsaugos. O tai tik paneigia faktą, kad žmogaus ilgaamžiškumui egzistuoja konkrečios ribos,“ - tikino senėjimo ekspertas David'as Gems'as.
D. Gems'as nėra susijęs su Danijos mokslininkų atliktu tyrimu. Šiuo metu ekspertas studijuoja vaistus, kurie gali prailginti pelės gyvenimą. Kas žino, gal kada nors šie vaistai galės pasitarnauti ir žmonijai.
„Pelių tyrinėjimas laboratorijoje rodo, kad nors šiek tiek sumažinus senėjimo procesą sukuriamas stiprus apsauginis laukas. Piliulė, sulėtinusi senėjimą, gali teikti apsaugą nuo viso spektro senatvės sukeltų ligų,“ - tikino D. Gems'as.
Nors ligų, turinčių įtakos vyresnio amžiaus žmonėms, pavyzdžiui, širdies, vėžio ir diabeto tikimybė auga, pažangioji medicina neatsilieka. Nepaisant to, nutukimo epidemija gali padėtį smarkiai pabloginti. Papildomas svoris susilpnina imuninę sistemą ir žmogus prarandą atsparumą ligoms, todėl padidėja ankstyvos mirties tikimybė.
1982-2000 metais JAV fiksuoti duomenys parodė, kad senyvo amžiaus žmones kankinusių ligų bei neįgalumo atvejų ėmė mažėti. Tačiau pastaruoju metu ši tendencija tapo atvirkštinė - tai siejama su padidėjusius nutukusių žmonių skaičiumi. JAV Nacionalinio Senėjimo Instituto atstovo Richard'o Suzman'o teigimu, kol efektyvūs vaistai nėra išrasti, šis procesas lėtai, bet radikaliai keičia visuomenę, ir greitu laiku nesuradus išeities pensijinį amžių reikės paankstinti.
„Po penkių ar dešimties metų pasieksime ribą, kai didžioji dalis žemės gyventojų bus 65 metų. Pensijinio amžiaus metus reiks kažkaip apmokėti ir apie tai jau reiktų pradėti galvoti,“ - samprotavo R. Suzman'as.
Parengta pagal užsienio spaudą.
