2012 m. spalio mėnesį Gruzijos technikos universitete atidarytas Lietuvių kalbos ir kultūros centras, pirmasis toks Užkaukazės šalyse. Centro veiklą finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvių kalbą, kaip laisvai pasirenkamąjį dalyką, studijuoja apie 40 Gruzijos studentų iš 4 Tbilisio aukštųjų mokyklų. Nuo 2013 m. balandžio mėnesio lietuvių kalbos paskaitas lankė ir naujoji Gruzijos ambasadorė Lietuvai Khatuna Salukvadze. Naujoji ambasadorė su skiriamaisiais raštais žada atvykti į Lietuvą birželio mėnesį. Prieš pradėdama savo diplomatinę veiklą Lietuvoje, Nepaprastoji ir Įgaliotoji Gruzijos ambasadorė Lietuvai maloniai sutiko atsakyti į klausimus, kuriuos jai uždavė Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Vidas Kavaliauskas.
Su kokiomis nuotaikomis jūs, kaip naujoji Gruzijos ambasadorė, atvykstate į Lietuvą? Jūs anksčiau esate buvusi Lietuvoje? Nuotaikos kuo puikiausios. Man labai malonu bus dirbti Gruzijos ambasadore būtent Lietuvoje, kadangi Jūsų šalis visais sudėtingais laikotarpiais įrodė, kad ji yra tikra ir nuoširdi Gruzijos draugė ir sąjungininkė. Ši draugystė išlaikė laiko egzaminą, ji reiškiasi visose srityse, įskaitant santykius ir tarp vyriausybių, ir tarp žmonių. Jūsų gražioje šalyje esu buvusi daug kartų ir džiaugiuosi matydama vis labiau gražėjančią jūsų šalį, augantį ir besiplėtojantį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Gruzijos. Aš viliuosi, kad mano ambasadoriavimo laikotarpis bus vaisingas, prasmingas, aš planuoju aktyviai dalyvauti Lietuvos politiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime.
Prieš oficialų paskyrimą ambasadore Lietuvai jūs turbūt domėjotės mūsų šalimi, jos kultūra, tradicijomis, istorija. Kas jus labiausiai sudomino, galbūt buvo netikėta, ką naujo sužinojote apie šalį, kurioje dirbsite diplomatinį darbą?
Taip, jūs visiškai teisus. Aš išsamiai domiuosi Lietuvos istorija, kultūra ir kalba. Aš supratau, kokį didelį ir svarbų vaidmenį jūsų tautos išgyvenimo ir stiprėjimo kelyje suvaidino kultūra. Tai man primena Gruzijos situaciją. Lietuva, labai galinga viduramžiais ir susilpninta vėliau, vėl atsigavo XX amžiuje ir visam pasauliui įrodė, kad tautos dvasia, kultūra nėra palaužtos, kad išsaugotas nacionalinis identitetas. Tai buvo įmanoma padaryti tik todėl, kad lietuviai, kaip, beje, ir gruzinai, išlaikė savo nacionalinį savitumą – kultūrą, kalbą, meną, tradicijas, papročius. Mane labai nustebino lietuvių folkloro turtingumas – ta didžiulė tautinių šokių, pasakų, dainų gausa. Jūs turite daugiau kaip 600 tūkst. liaudies dainų, unikalų dainavimo būdą. 2010 m. lietuviškos sutartinės oficialiai įtrauktos į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Unikalus gruzinų dainavimo būdas plačiai žinomas ne tik Europoje, polifoninės liaudies dainos, kaip ankstyviausios krikščioniškosios kultūros pavyzdys, taip pat įtrauktos į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Visa tai vienija ir suartina mūsų dviejų šalių kultūras. Tarp mūsų šalių yra stiprūs kultūriniai ryšiai. Aš susipažinusi su lietuvių literatūros klasiko Antano Vienuolio kūryba. Jis kelerius metus gyveno ir dirbo Tbilisyje, lankėsi įvairiose Gruzijos vietovėse. Laikas, praleistas Gruzijoje, turėjo jam didelės įtakos, tai galima tiesiogiai pajusti jo darbuose, ypač „Kaukazo legendose“. Aš esu mačiusi Anykščių muziejaus eksponuojamą nuotrauką, kurioje A. Vienuolis dėvi tautinius gruzinų drabužius. Tbilisio senamiestyje ant vaistinės, kurioje jis dirbo, sienos yra pritvirtinta atminimo lenta. Gruzijoje gerą dešimtmetį dirbo ir pirmosios lietuviškos komedijos autorius Antanas Vilkutaitis-Keturakis. Jis, kaip inžinierius, rūpinosi geležinkelio linijų tiesimu. 2012 metais greta Boržomio senosios geležinkelio stoties atidengtas paminklas jam. Įspūdžiai, patirti lankantis Kazbeke ir kitose Gruzijos vietose, manoma, paliko pėdsakus ir jūsų genialiojo dailininko ir muziko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryboje. 2009 m. vasarą Tbilisyje iškilmingai atidarytas Vilniaus skveras. Jis yra mėgstama daugelio miestiečių, ypač jaunimo (skvere veikia nemokamas bevielis interneto ryšys), taip pat ir lietuvių turistų lankymosi vieta. Dabar ryšiai tarp Lietuvos ir Gruzijos yra stipresni nei bet kada anksčiau. Atgavusios nepriklausomybę dvi mažos valstybės, esančios nepalankiose geopolitinėse situacijose, siekė ir tebesiekia pilnos narystės euroatlantinėje bendruomenėje. Lietuva savo europinius siekius įgyvendino daug greičiau. Gruzijai yra daug sunkiau – jos 20 procentų teritorijos lig šiol okupuotos Rusijos. Gruzija labai vertina nuoseklią Lietuvos politiką besąlygiškai pripažįstant teritorinį Gruzijos valstybės vientisumą. Lietuva labai aktyviai palaiko Gruziją, dalinasi savo politine patirtimi, sukaupta integruojantis į Europos Sąjungą (ES) ir NATO. Tai yra be galo vertinga ir neįkainojama parama, mano šalis tai nepaprastai vertina.
Jūs pradėjote mokytis lietuvių kalbos, jau galite ir kalbėti, ir suprasti lietuviškai. Kokia jums pasirodė lietuvių kalba? Ar turite norų toliau gilinti praktinės lietuvių kalbos įgūdžius gyvendama ir dirbdama Lietuvoje?
Mokausi lietuvių kalbos ir ji, kaip archajiškiausia gyvoji indoeuropiečių kalba, mane stebina savo turtinga gramatika, muzikalumu, ilgųjų ir trumpųjų balsių derme, kirčiavimo melodingumu ir sudėtingumu. Bet turiu pripažinti, kad jos mokytis nėra lengva. Aš tik truputį kalbu lietuviškai, bet man patinka stengtis kalbėti lietuviškai, plėtoti savo kol kas trapius kalbinius įgūdžius. Esu labai dėkinga savo mokytojui Lietuvos edukologijos universiteto profesoriui Vidui Kavaliauskui, kuris yra stebėtinai kantrus. Jis Tbilisyje veda puikius lietuvių kalbos kursus Lietuvių kalbos ir kultūros centre, kurį įsteigė ir globoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Šis projektas – labai geras mūsų šalių ryšių ir bendradarbiavimo pavyzdys. Lietuvių kalbos mokosi kelios dešimtys gruzinų studentų, 10 iš jų šių metų vasarą atvyks į lietuvių kalbos vasaros kursus tobulinti kalbinių įgūdžių. Norėčiau už šią galimybę nuoširdžiai padėkoti Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai, Švietimo mainų paramos fondui ir Lietuvos edukologijos universitetui. Na, o aš tikrai planuoju ir toliau mokytis lietuvių kalbos ir galiausiai laisvai kalbėti lietuviškai.
Kokius savo, kaip Gruzijos ambasadorės, darbo prioritetus galėtumėte išskirti? Per savo ambasadoriavimo laikotarpį, naudodamasi tiek dvišaliais, tiek daugiašaliais formatais, tikiuosi sustiprinti Lietuvos–Gruzijos partnerystę visomis įmanomomis kryptimis. Mes labai vertiname intensyvias Lietuvos pastangas padėti Gruzijai pagilinti bendradarbiavimą su ES – šios veiklos tęsimas būtų aiškus mano darbo prioritetas.
Artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai yra labai svarbus įvykis, kuris sutampa su svarbiu ir daug lemiančiu ES–Gruzijos santykių periodu. Tai susiję su Rytų partnerystės siūlomų galimybių sėkmingu panaudojimu. Lietuvos pirmininkavimas yra dar svarbesnis turint omeny tai, kad Vilniuje lapkričio mėnesį taip pat vyks 3-iasis Rytų partnerystės valstybių ir ES valstybių narių vadovų susitikimas. Norėčiau pabrėžti mūsų pasirengimą artimai ir aktyviai bendradarbiauti su Lietuva per visą pasirengimo procesą ir užtikrinti sėkmingą ES ir Rytų partnerystės vadovų susitikimą.
Kaip ambasadorė, pirmiausia rūpinsiuosi Lietuvos ir Gruzijos ryšių intensyvinimu tiek politinėje, tiek ir ekonominėje, kultūrinėje, visuomeninėje sferose. Prekybiniai ryšiai tarp Lietuvos ir Gruzijos per pastaruosius kelerius metus nuolatos augo, tačiau, esu įsitikinusi, nėra išnaudota daug puikių naujų bendradarbiavimo galimybių. Manau, kad viena iš plėtotinų sričių galėtų būti turizmas. Žinau, kad lietuviai labai mėgsta keliauti, o Gruzija gali pasiūlyti puikių vietų – nuo Kaukazo kalnų (Svanetija), žiemos slidinėjimo kurortų (Gudauris, Bakurianis) iki puikių Juodosios jūros kurortų (Batumis, Anaklija, Kobuletis). Savotiška atrakcija turistamas yra įvairūs vyno degustavimai (vyno kultūra ypač garsėja Kachetijos regionas), ne veltui Gruzija laikoma vynininkystės lopšiu.
Gruzija garsėja labai lanksčia, liberalia mokesčių sistema ir užsienio investicijoms palankiais įstatymais. Būtent dėl to daug tarptautinių kompanijų, pavyzdžiui, garsiausios pasaulinės statybų kompanijos ir viešbučiai, renkasi mūsų šalį. Reikėtų nepamiršti ir Gruzijos geografinės padėties – mūsų šalis yra tarsi vartai tarp Europos ir Azijos, Gruzija tinkama tapti savotišku logistikos ir transporto centru, kuris leistų apimti 400 milijonų asmenų rinką. Kiti ekonominį potencialą turintys sektoriai: energetika, žemės ūkis, gamyba. Vystomi projektai, kuriais siekiama paversti Gruziją regioniniu logistikos koridoriumi ir šiuolaikinių paslaugų centru. Manau, kad Lietuvos verslininkai neturi pakankamos išsamios informacijos apie įvairias investicijų, verslo plėtojimo galimybes Gruzijoje. Keitimasis informacija, investavimo galimybių pristatymas ir praktinis bendradarbiavimas su verslo atstovais bus vienas iš mano darbo Lietuvoje prioritetų.
Tikiu, kad bus stiprinami kultūriniai ryšiai tarp įvairių Lietuvos ir Gruzijos miestų ir miestelių. Labai svarbūs yra ryšiai mokslo srityje – pati dirbau Tbilisio valstybiniame universitete, kuriame kiekvienais metais sutikdavau per mainų ir įvairias kitas programas atvykusių lietuvių studentų. Turime daug neišnaudotų galimybių – įsitikinusi, kad mūsų šalių akademiniam jaunimui reikia intensyviau bendradarbiauti, ryžtingiau dalyvauti mainų programose, rinktis studijas tiek Lietuvos, tiek Gruzijos aukštosiose mokyklose. Visa tai, be pagrindinių siekiamų tikslų, be abejo, padeda pažinti skirtingas kultūras, suartina žmones, gausėja draugų ratas.
Neseniai Gruzijos parlamento rinkimus laimėjo opozicinės partijos. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, nemaža dalis politologų pradėjo kelti abejones dėl Gruzijos tolesnio integravimosi į ES ir NATO galimybių, kritikuoti naujos valdžios politiką. Didelį rezonansą sukėlė naujos valdžios inspiruoti buvusių aukštų pareigūnų, ministrų areštai. Kokia dabartinė situacija Gruzijoje, kokios permainos įvyko, kokie jūsų šalies strateginiai ateities tikslai?
Naujoji Gruzijos valdžia turi aiškius tikslus – demokratinių vertybių ir žmogaus teisių užtikrinimas, narystė Europos Sąjungoje ir NATO, santykių su kaimyninėmis valstybėmis normalizavimas ir gerinimas, okupuotų teritorijų išlaisvinimas, teisės viršenybės principo galiojimo įtvirtinimas, nepriklausoma teisminė valdžia ir žiniasklaida. Gruzija neturi jokių alternatyvų integracijai į europines ir euroatlantines struktūras. Tai išlieka Gruzijos užsienio politikos ilgalaikiu strateginiu tikslu, tą kelią pasirinkusi gruzinų tauta, už tą kelią pasisako didžioji dalis Gruzijos piliečių.
Gruzija smarkiai pasistūmėjo reformų procese pagal numatytą Europos integracijos darbotvarkę. Šios reformos yra būtinos siekiant tikros mūsų šalies transformacijos ir europeizacijos. Iki Vilniuje lapkritį vyksiančio ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimo tikimės parafuoti Asociacijos susitarimą, įskaitant glaudaus bendradarbiavimo ir plataus masto laisvos prekybos erdvės sutartį. Gruzija taip pat padarė pažangą įgyvendindama pirmąją vizų liberalizavimo veiksmų plano dalį.
Integracija į NATO yra vienas iš pagrindinių Gruzijos užsienio politikos prioritetų – šis integracijos procesas yra neatšaukiamas, nepakeičiamas. Mes esame pasirengę toliau vykdyti aktyvų politinį dialogą ir praktinį bendradarbiavimą su NATO naudodamiesi tokiais mechanizmais kaip NATO–Gruzijos Komisija ir Kasmetinė nacionalinė programa. Taip pat esame pasirengę prisidėti prie bendro euroatlantinio saugumo užtikrinimo. Visos šios pastangos patvirtina Gruzijos apsisprendimą integruotis į europines ir euroatlantines struktūras. Šią dinamiką toliau paskatins vasarą vyksiantis Šiaurės Atlanto Tarybos atstovų vizitas į Gruziją.
Susidomėjimas ir rūpestis dėl buvusių aukšto rango pareigūnų sulaikymų Gruzijoje yra suprantamas, kadangi mūsų draugai ir partneriai Europoje nuoširdžiai domisi įvykiais mano šalyje. Kaip jūs žinote, 2012 m. spalio mėnesį vykusius Gruzijos parlamento rinkimus laimėjo opozicinė partijų koalicija „Gruzijos svajonė“, vadovaujama Bidzinos Ivanišvilio. Būtent ši koalicija suformavo naująją Gruzijos Vyriausybę. Pagrindinė priežastis, lėmusi opozicinių partijų pergalę rinkimuose, – daugelio gruzinų patirtas neteisingumo jausmas. Gruzinai balsavo už tai, kad būtų atstatytas pažeistas teisingumas. Todėl dabartinė valdžia ir ėmėsi ryžtingų žingsnių, kurdama tikrai nepriklausomą teisminę valdžią ir atkurdama teisingumą. Tai Gruzijos žmonių reikalavimas. Vyriausybė taiko visas įmanomas priemones, kad būtų užkirstas kelias daryti poveikį teisminiams procesams ir kad kiekvienu atveju būtų vadovaujamasi tarptautiniais teisiniais standartais ir procedūromis, nustatytomis Gruzijos įstatymų. Tarptautinės bendruomenės išreikštas susidomėjimas teisiniais procesais yra labai svarbus Gruzijos valdžiai – toks dėmesys, be abejo, padės pradėtus teisinius procesus vykdyti absoliučiai skaidriai.
Kaip jūs manote, kodėl tarp Lietuvos ir Gruzijos susiklostė ypatingai šilti ir draugiški santykiai? Kokių būsimų tarpusavio santykių tarp Lietuvos ir Gruzijos jūs tikitės ateityje? Kaip jau minėjau, Lietuva ir Gruzija turi daug panašumų, dvi tautos po Sovietų Sąjungos griuvimo buvo ir tebėra stipriai veikiamos protėvių pasirinkto siekio perimti europietišką gyvenimą – tai nulemia abiejų šalių užsienio ir vidaus politiką. Lietuva visada buvo patikima Gruzijos draugė ir sąjungininkė. Esu įsitikinusi, kad mūsų šalys ir toliau puoselės šią draugystę, paremtą istorine patirtimi ir kultūriniais panašumais, bei toliau gilins ir plės savo santykius abiejų šalių žmonių naudai.
Khatuna Salukvadze gimė 1969 m. Tbilisyje. Ji yra baigusi tris universitetus: Tbilisio valstybinį universitetą, LSE (Londono aukštąją ekonomikos ir politinių mokslų mokyklą), Harvardo universitetą JAV. Iki paskyrimo Nepaprastąja ir Įgaliotąja Gruzijos ambasadore Lietuvai Khatuna Salukvadze dirbo Gruzijos užsienio reikalų ministerijoje ambasadore specialiesiems pavedimams bei Gruzijos valstybinio universiteto profesore (dėstė Užsienio politikos analizės, Politinių ir ekonominių transformacijų Užkaukazėje, Energetinio saugumo kursus bakalaurantams ir magistrantams). Šiuo metu baigia studijas bendroje Tbilisio valstybinio ir Oksfordo (Didžioji Britanija) universitetų doktorantūroje, rengia disertaciją apie JAV užsienio politikos aspektus. Laisvai kalba gruzinų, anglų, rusų, prancūzų kalbomis, supranta ispaniškai ir lietuviškai. Ištekėjusi. Vyras Davidas, buvęs sportininkas, pasaulio rankų lenkimo čempionas, dabar užsiima verslu. Turi vieną dukrą Aną-Mariją, kuri nuo rugsėjo 1 d. lankys mokyklą Vilniuje.
