Mums kenkia lengvai įgytas, neuždirbtas turtas, o sunkus darbas taurina.
Gydytoja, rašytoja Filomena Taunytė svarsto, koks šiandien yra tikras lietuvis: ji ieško ir randa taurių asmenybių, bet aptinka ir naujų didžiųjų nuodėmių – pataikavimą, nusižeminimą ir baimę. Šios paprastų žmonių ydos leidžia tarpti viršūnėlių savanaudiškumui ir pasipūtimui.
Filomena Taunytė. Ieškau tikro lietuvio: publicistika ir medicina. – Vilnius: Tyto alba, 2011. – 404 p.
Didžiulę patirtį sukaupusi medikė pataria gydyti dvasios ir kūno ligas savo praktikoje patikrintais paprastais, bet veiksmingais metodais. Daug dėmesio ji skiria mitybai. Ir šioje knygoje nemažai kalbama apie pasninkavimą, gydomąjį badavimą, bet perspėjama klausyti sveiko proto ir nepulti į kraštutinumus. Autorė pateikia mitybos patarimų ir tiems, kurie nesiryžta badauti, bet turi reguliuoti svorį ne iš tuštybės, o dėl sveikatos.
Pirmą kartą gydytoja plačiau rašo apie akupunktūrą ir akupresūrą, apie tai, kaip atpažinti ligas pagal akies rainelę ir kaip jas įveikti darant stuburui – sveikatos vieškeliui – skirtus paprastus ir lengvus auksinės žuvelės pratimus.
Knygoje rasite naujų receptų, vaistažolių antpilų aprašymų, išmoksite nebrangiai pasidaryti sanatoriją nuosavame sode ir net liaudiškomis priemonėmis padėti mėgstantiems per daug išgerti.
Lietuviai nuo amžių gyveno kartu su kitų tautų žmonėmis, tad visada turi progą pasinaudoti jų sukaupta išmintimi. Skaitydami knygą sužinosite, kaip autorė vos netapo žyde, kaip ieškojo bendros kalbos su lenkais ir ką lietuviui gali duoti japoniškas sodas.
