5 000 km atstumas kertant aštuonias skirtingas valstybes – tokį iššūkį teks įveikti pirmadienį, vasario 7-ąją, kelionę aplink Baltijos jūrą pradėjusiems lietuvių keliautojams Vitoldui Miliui ir Aidui Bubinui. Vairuodami elektra varomą keleivinį „Peugeot e-Traveller“, jie bandys kuo greičiau nuvažiuoti visą suplanuotą maršrutą ir užfiksuoti pirmąjį elektromobilio rekordą.
Tai jau ne pirmas kartas, kai šie du patyrę vairuotojai leidžiasi į ilgą kelionę elektromobiliu. Praėjusių metų gruodžio viduryje
V. Milius ir
A. Bubinas sėdę į lengvąjį komercinį „Peugeot e-Expert“ elektromobilį įveikė 1 500 km maršrutą nuo Rovaniemio (Suomija) iki Vilniaus.
Naujam išbandymui pasirinkto keleivinio „Peugeot e-Traveller“ elektromobilio konstrukcija mažai skiriasi nuo komercinio „e-Expert“ modelio. Automobilyje sumontuotas toks pat 100 kW galios elektros variklis ir 75 kWh talpos baterija. V. Milius pažymi, kad didžiausias skirtumas – gerokai didesnė salono erdvė, kurios šildymo energijos sąnaudos neišvengiamai turės įtakos nuvažiuojamam atstumui.
Visą maršrutą keliautojai planuoja įveikti be poilsio nakvynių. Tiesa, vairuojant elektromobilį kelionė turėtų būti ne tokia varginanti, nes stoti teks gerokai dažniau, nei vairuojant modelį su vidaus degimo varikliu. 2019-aisiais V. Milius ir A. Bubinas per maždaug 52 valandas Baltijos jūrą apvažiavo įprastu automobiliu, o šįkart užsibrėžė siekti naujo iššūkio.
Vairavimas žiemą atskleidžia tikrąją situaciją
Keliautojai jau spėjo sulaukti klausimų apie tai, kodėl į tokią kelionę leidžiasi žiemą, kai sumažėja elektromobilio nuvažiuojamas atstumas. Į tai abu atsako paprastai – elektra varomi automobiliai dabar eksploatuojami ištisus metus, todėl vartotojams naudinga žinoti tikrąsias jų ir esamos infrastruktūros galimybes.
„Ne visi ryžtasi elektromobiliais traukti į tolimesnes išvykas. Mes esame tie žmonės, kurie pasirenka bene sudėtingiausias galimas sąlygas ir savo pavyzdžiu parodo, kad galima keliauti per šaltį, sniegą ir tvyrant tamsai, o šiltuoju sezonu bus dar lengviau“, – komentuoja V. Milius.
Įspūdžiais keliautojai dalijasi nieko nepagražindami – elektromobilio nuvažiuojamas atstumas žiemą tikrai bus mažesnis, o naudotis esama infrastruktūra kol kas nėra taip paprasta, kaip norėtųsi. Besidominčius elektromobiliais V. Milius ir A. Bubinas jau supažindino su jų lauksiančiais išbandymais važiuojant per Baltijos šalis ir Suomiją, o dabar ketina praplėsti geografiją.
„Aprėpsime gerokai daugiau šalių, tarp jų bus Lenkija, Vokietija, Danija ir Švedija. Turbūt ne vienam smalsu, kokia infrastruktūra dabar ten veikia, ar apskritai įmanoma keliauti. Elektromobilių galimybėmis jau niekas neabejoja – patogumu jie mažų mažiausiai nenusileidžia įprastiems automobiliams, bet baterijos įkrovimas labai skiriasi nuo degalų užpylimo. Su tuo ir susiję daug klausimų“, – kalba V. Milius.
Rinksis patogiausias ir greičiausias stoteles
Prieš siekdami neeilinio rekordo, keliautojai ypatingai nesiruošė, tačiau po ankstesnės patirties įveikiant Suomiją kruopščiau pasirengė sustojimams papildyti energijos atsargas. Su savimi vežasi patogius sėdmaišius ir netgi nedideles virykles karštam maistui ruošti. Taip pat turės laiko ir hobiams bei neužbaigtiems darbams.
V. Milius pažymi, kad, kitaip nei važiuojant su vidaus degimo variklį turinčiu automobiliu, vairuojant elektromobilį ilgos kelionės trukmę numatyti – itin sudėtinga. Anot jo, niekada negali būti tikras, kurios stotelės veiks, o kurios bus išjungtos. Taip pat neįmanoma prognozuoti įkrovimo spartos. „Peugeot e-Traveller“ baterija gali būti kraunama iki 100 kW galia, tačiau tokių viešųjų stotelių dar trūksta.
„Neretai rašoma, jog stotelės įkrovimo galia yra 50 kW, o realiai ji siekia tik 25 kW. Ir nieko padaryti negali – esi situacijos įkaitas, nes su tuščia baterija niekur nenusigausi. Sunku prognozuoti, kiek užtruksime kelyje, tačiau tai sukuria intrigą. Gerokai įdomiau, nei tiesiog apvažiuoti Baltijos jūrą“, – dėsto pašnekovas.
V. Milius pažymi, kad renkantis stoteles pagrindiniai prioritetai bus naudojimo patogumas ir įkrovimo sparta, todėl nevengs ir brangesnius tarifus siūlančių operatorių paslaugų. Pasak keliautojo, užsienio šalyse nemokamo įkrovimo apskritai nėra, tad šį kartą nebandys įveikti viso maršruto kaip įmanoma pigiau.
„Mums svarbu atkakti iki stotelės be didelio streso, dar turint šiek tiek energijos. Kiekvieną kartą įkrausime bateriją maždaug iki 80 proc., kol išlieka didžiausia sparta, ir judėsime toliau. Labiau stengsimės taupyti ne pinigus, o laiką“, – pradinį planą įvardija pašnekovas.
5 000 km atstumas kertant aštuonias skirtingas valstybes – tokį iššūkį teks įveikti pirmadienį, vasario 7-ąją, kelionę aplink Baltijos jūrą pradėjusiems lietuvių keliautojams Vitoldui Miliui ir Aidui Bubinui. Vairuodami elektra varomą keleivinį „Peugeot e-Traveller“, jie bandys kuo greičiau nuvažiuoti visą suplanuotą maršrutą ir užfiksuoti pirmąjį elektromobilio rekordą.
Tai jau ne pirmas kartas, kai šie du patyrę vairuotojai leidžiasi į ilgą kelionę elektromobiliu. Praėjusių metų gruodžio viduryje
V. Milius ir
A. Bubinas sėdę į lengvąjį komercinį „Peugeot e-Expert“ elektromobilį įveikė 1 500 km maršrutą nuo Rovaniemio (Suomija) iki Vilniaus.
Naujam išbandymui pasirinkto keleivinio „Peugeot e-Traveller“ elektromobilio konstrukcija mažai skiriasi nuo komercinio „e-Expert“ modelio. Automobilyje sumontuotas toks pat 100 kW galios elektros variklis ir 75 kWh talpos baterija. V. Milius pažymi, kad didžiausias skirtumas – gerokai didesnė salono erdvė, kurios šildymo energijos sąnaudos neišvengiamai turės įtakos nuvažiuojamam atstumui.
Visą maršrutą keliautojai planuoja įveikti be poilsio nakvynių. Tiesa, vairuojant elektromobilį kelionė turėtų būti ne tokia varginanti, nes stoti teks gerokai dažniau, nei vairuojant modelį su vidaus degimo varikliu. 2019-aisiais V. Milius ir A. Bubinas per maždaug 52 valandas Baltijos jūrą apvažiavo įprastu automobiliu, o šįkart užsibrėžė siekti naujo iššūkio.
Vairavimas žiemą atskleidžia tikrąją situaciją
Keliautojai jau spėjo sulaukti klausimų apie tai, kodėl į tokią kelionę leidžiasi žiemą, kai sumažėja elektromobilio nuvažiuojamas atstumas. Į tai abu atsako paprastai – elektra varomi automobiliai dabar eksploatuojami ištisus metus, todėl vartotojams naudinga žinoti tikrąsias jų ir esamos infrastruktūros galimybes.
„Ne visi ryžtasi elektromobiliais traukti į tolimesnes išvykas. Mes esame tie žmonės, kurie pasirenka bene sudėtingiausias galimas sąlygas ir savo pavyzdžiu parodo, kad galima keliauti per šaltį, sniegą ir tvyrant tamsai, o šiltuoju sezonu bus dar lengviau“, – komentuoja V. Milius.
Įspūdžiais keliautojai dalijasi nieko nepagražindami – elektromobilio nuvažiuojamas atstumas žiemą tikrai bus mažesnis, o naudotis esama infrastruktūra kol kas nėra taip paprasta, kaip norėtųsi. Besidominčius elektromobiliais V. Milius ir A. Bubinas jau supažindino su jų lauksiančiais išbandymais važiuojant per Baltijos šalis ir Suomiją, o dabar ketina praplėsti geografiją.
„Aprėpsime gerokai daugiau šalių, tarp jų bus Lenkija, Vokietija, Danija ir Švedija. Turbūt ne vienam smalsu, kokia infrastruktūra dabar ten veikia, ar apskritai įmanoma keliauti. Elektromobilių galimybėmis jau niekas neabejoja – patogumu jie mažų mažiausiai nenusileidžia įprastiems automobiliams, bet baterijos įkrovimas labai skiriasi nuo degalų užpylimo. Su tuo ir susiję daug klausimų“, – kalba V. Milius.
Rinksis patogiausias ir greičiausias stoteles
Prieš siekdami neeilinio rekordo, keliautojai ypatingai nesiruošė, tačiau po ankstesnės patirties įveikiant Suomiją kruopščiau pasirengė sustojimams papildyti energijos atsargas. Su savimi vežasi patogius sėdmaišius ir netgi nedideles virykles karštam maistui ruošti. Taip pat turės laiko ir hobiams bei neužbaigtiems darbams.
V. Milius pažymi, kad, kitaip nei važiuojant su vidaus degimo variklį turinčiu automobiliu, vairuojant elektromobilį ilgos kelionės trukmę numatyti – itin sudėtinga. Anot jo, niekada negali būti tikras, kurios stotelės veiks, o kurios bus išjungtos. Taip pat neįmanoma prognozuoti įkrovimo spartos. „Peugeot e-Traveller“ baterija gali būti kraunama iki 100 kW galia, tačiau tokių viešųjų stotelių dar trūksta.
„Neretai rašoma, jog stotelės įkrovimo galia yra 50 kW, o realiai ji siekia tik 25 kW. Ir nieko padaryti negali – esi situacijos įkaitas, nes su tuščia baterija niekur nenusigausi. Sunku prognozuoti, kiek užtruksime kelyje, tačiau tai sukuria intrigą. Gerokai įdomiau, nei tiesiog apvažiuoti Baltijos jūrą“, – dėsto pašnekovas.
V. Milius pažymi, kad renkantis stoteles pagrindiniai prioritetai bus naudojimo patogumas ir įkrovimo sparta, todėl nevengs ir brangesnius tarifus siūlančių operatorių paslaugų. Pasak keliautojo, užsienio šalyse nemokamo įkrovimo apskritai nėra, tad šį kartą nebandys įveikti viso maršruto kaip įmanoma pigiau.
„Mums svarbu atkakti iki stotelės be didelio streso, dar turint šiek tiek energijos. Kiekvieną kartą įkrausime bateriją maždaug iki 80 proc., kol išlieka didžiausia sparta, ir judėsime toliau. Labiau stengsimės taupyti ne pinigus, o laiką“, – pradinį planą įvardija pašnekovas.
