Kone kiekvieną dieną, net jei esate mokėjimo kortelių entuziastas, per mūsų rankas pas kitus iškeliauja popierinės kupiūros. Beveik kasdien, net jei laikraščius skaitote tik internete, prieš mūsų akis iškyla nuotraukomis iliustruotų naujienų mozaika – elektroniniuose dienraščiuose, naujienų portaluose ar televizoriaus ekrane.
Kaip atskirti padirbtą pinigą nuo tikro, manosi žiną visi, nors kažin ar daug kam teko laikyti rankoje suklastotą banknotą. O kaip atskirti apie vieną ar kitą įvykį pasakojančią padirbtą nuotrauką?
Izraelio ir Libano konfliktas, apie kurio propagandinius triukus pasitelkus „Photoshop“ ir „dokumentinių“ nuotraukų inscenizavimą jau rašėme, atskleidė kiek netikėtą dalyką.
Skaitmenines klastotes iš karo veiksmų epicentro savo skaitytojams „už tikrą pinigą“ siūlė „The New York Times“, „Los Angeles Times“, „Reuters“ ir kitos neabejotinos reputacijos masinės informacijos priemonės. Gal dėl to šiai istorijai iškilus į dienos šviesą kilo toks triukšmas: įsivaizduokite, kad parsinešėte iš banko padirbtą banknotą, apie kurį, kaip tvirtinama, banko darbuotojai žinojo!
Tikrovė pagal pareikalavimą
Jei pinigai buvo pradėti padirbinėti vos jiems pasirodžius, ne kitaip turbūt buvo ir su nuotraukomis. Fotomontažams „Photoshop“ visai nereikėjo: štai pageidaujamos tikrovės nuotraukoje kūrimo procesas iš 5 paprastų žingsnių.
Kaip matome, tereikia tik fotoaparato, dviejų lempų, aštresnio peiliuko ir noro.
Tačiau tai nebent asmeniniam albumui skirta pramoga. Pritaikyta istoriniams įvykiams ar asmenybėms, ji duoda nepalyginamai daugiau naudos (ar žalos, priklausomai nuo požiūrio).
Totalitarinėse valstybėse į režimo nemalonę patekęs žmogus dingdavo iš akių visomis prasmėmis, taip pat ir iš nuotraukų. Klasikinis pavyzdys – Rusijos revoliucionierius L. Trockis.
Tie, kuriems dar teko matyti Lenino portretus, šiose nuotraukose turėtų jį atpažinti. Kairioji – originalas, į dešinę nuo Lenino matyti jo bendražygis Trockis. Dešinioji „pataisyta“ po to, kai Trockis buvo priverstas emigruoti ir Stalino įsakymu buvo nužudytas. Bolševikai, nors ir retai pripažindavo savo klaidas, uoliai jas taisydavo, ypač nuotraukose.
Tačiau manipuliacijos tikrove atsigręždavo ir prieš pačius bolševikus: tereikia užmesti akį, ir be žodžių aišku, kaip rusų istorijos scenoje koncertavo Lenino, Stalino, Felikso Edmundovičiaus ir neidentifikuoto Raudonosios armijos solisto „džazbendas“.
Atkaklios pastangos paneigti tikrovę Rusijoje buvo dedamos ir „perestroikos“ metu. Mažai kas matė tikrąjį partijos vadu tapusio M. Gorbačiovo veidą – tiesiogine prasme. Mat įgimtas jo apgamas ant kaktos oficialiuose portretuose ir laikraščių bei žurnalų nuotraukose neegzistavo.
Pagal nerašytas amžinai jaunų nukriošusių Politbiuro narių tradicijas Gorbačiovo žymė kurį laiką buvo valstybinė paslaptis: nedrąsūs apgamo bruožai spaudos nuotraukose sinchroniškai didėjo vis labiau įsibėgėjant „glasnost“.
„Photoshop“ eroje geidžiama tikrovė sukuriama ir greičiau, ir paprasčiau. Štai nuotraukos, kurios buvo skelbiamos garbiojo Turkmėnbašio, Visų Turkmėnų Tėvo S. Nijazovo interneto svetainėje. Turkmėnijos prezidentas jose įamžintas su pasaulio galingaisiais – V. Putinu ir G. W. Bushu. Atseit tegul visi turkmėnai mato, koks kietas jų Turkmėnbašis. Užrašas prie nuotraukų skelbė: „Ryškus Saparmurato Nijazovo tarptautinės politikos pripažinimo liudijimas“.
Tereikia atidžiau įsisižiūrėti į tą vietą nuotraukoje, kur susiliečia Nijazovo ir Putino rankos, ar į Juščenkos, Busho ir jo žmonos bei Turkmėnbašio figūrų kontūrus – „Photoshop“ „siūlės“, beje, gana grubios, matyti plika akimi.
Raiteliai be galvos ir piramidžių fizika
Spaudoje skelbiamos nuotraukos meluoja ne tik Rusijoje ar Turkmėnijoje. JAV iš jų buvo ištrintas...patsai prezidentas: ši nuotrauka buvo naudojama 2004 m. G. W. Busho rinkiminėje kampanijoje.
Iš nuotraukos su vėliavėlę laikančiu berniuku, žiūrinčiu į karius, buvo „pašalintas“ tuo metu ant scenos stovėjęs G. W. Bushas. Tuščia vieta buvo uždengta nukopijuotais ir įterptais kareiviais. Tik po to, kai išaiškėjo, kad nuotrauka buvo „paredaguota“, G. W. Busho rinkimų štabas šį reklaminį plakatą atšaukė.
Respektabilusis „Time“ dėl efekto „pagražino“ policijos nuovadoje padarytą O. J. Simpsono nuotrauką: kairėje – jos originalas „Newsweek“ viršelyje. „Time“, siekdamas dramatiškesnio įspūdžio, tyčia užtamsino originalų kadrą.
Jei dėl teisės šviesinti ar tamsinti galima ginčytis, ką sakyti tais atvejais, kai redakcijos „prilipdo“ žmogaus galvą prie svetimo kūno ar kitaip „taiso“ nepatogią gyvenimo tikrovę? Antai JAV žurnalas „TV guide“ laidų vedėjos Oprah Winfrey galvą uždėjo ant aktorės Ann-Margret kūno. Įdomu, kad apgaulę pastebėjo savo suknelę atpažinusi pastarosios drabužių dizainerė.
Prireikus tokių dalykų nesibodi ir „Newsweek“: jei manote, kad prieš jūsų akis Amerikos verslo magnatė Martha Stewart, kaip tvirtinama, būsite teisūs tik iš dalies: nuotraukoje jai priklauso tik galva. Visa kita – ne jos.
O „National Geographic“ vardan gražesnio vaizdo pasiryžo net stumdyti Gizos piramides: 1982 m. redakcija nuotraukoje „pritraukė“ piramides arčiau viena kitos, kad jos šauniau atrodytų naujo formato viršelyje.
Žinios tikrovės sapne
Nors po „Matricos“ atrodė, kad skaitmeninio vaizdo kūrimo ir apdorojimo technologijos pasiekė zenitą, nauji Holivudo filmai vis aukščiau kelia galimybių kartelę. Žiūrovui vis sunkiau, o gal ir visai nebeįmanoma atskirti, kur tikrovė, o kur sapnas. Jei į tokius realybės miražus panardina judantis vaizdas, ką kalbėti apie nuotraukas?
Štai keli pavyzdžiai iš skaitmeninio vaizdo meistrų svetainės (http://www.worth1000.com), neblogai atskleidžiantys, kaip „Photoshop“ padeda kurti kasdienybę skaidrinančias naujienas.
„Fox News“ pranešė apie skandalą Baltuosiuose rūmuose: paaiškėjo, kad JAV viceprezidentas D. Cheney – homoseksualas.
Mes taip ir žinojom: Elvis Presley vis dėlto buvo gyvas. CNN skelbia, kad jis susitiko su savo gerbėjais, bet po to krito negyvas.
Šįryt CNN pranešė, kad surasta Nojaus arka. Nojus tebeieškomas.
Dievo ranka ar ateiviai? BBC tiesiogiai transliuoja, kaip Egipto piramidės kyla į orą.
Na, o jei pražiopsojote rytines naujienas, tai žinokite, kad Saddamas išteisintas pagal visus kaltinimo punktus.
Aišku, šiek tiek apmaudu, kad šioje improvizuotoje kolekcijoje nėra lietuviškų eksponatų. Neverta nė abejoti, kad nuotraukos, kurias matome mūsų laikraščiuose, žurnaluose ar interneto svetainėse, ją praturtintų ir turinio, ir formos požiūriu. Juk redakcijų konvejeris visame pasaulyje sukasi vienodai - kažkas užsakė, kažkas nespėja, kažkas blogai padarė, kažkam prireikė didesnio įspūdžio ar mažesnės nosies... Gal tik žmonių, sugebančių atskirti klastotes nuo tikrovės, dar per mažai, arba jie pernelyg užsiėmę, kad užsiimtų per akis meluojančių naujienų medžiokle.
