„Įsitikinimas, kad vegetarai yra lieknesni todėl, kad nevalgo mėsos – vienas įdomesnių ir dažnų. Vegetarų tarpe tikrai yra nemažai nutukusių žmonių, kurie valgo blynus, bandeles ir kitus miltinius, kaloringus produktus. Todėl akivaizdu, kad mėsa šioje vietoje nėra pagrindinis lieknumo rodiklis ir vegetaru tapti vien dėl svorio sumažinimo ne tik nenaudinga, bet ir žalinga. Mėsa organizmui būtina, o mitybos racione turi būti kuo įvairesnio maisto ir kuo įvairesnės mėsos“, – sako dietologė.
Pasak jos, atsisakius mėsos, svoris pradžioje gali kristi – paprastai tariant, organizmas į tokius pokyčius reaguoja patirdamas tam tikrą stresą ir bando iš naujo reorganizuoti savo maisto virškinimo procesą, medžiagų pasisavinimą, todėl svoris sumažėja. Tačiau „mėsos atsisakymo“ dietos laikantis ilgesnį laiką, organizmas vėl pradės dirbti įprastu režimu, svoris nebekris, o mėsos trūkumas organizme pasidarys žalingas sveikatai. Siekiant sumažinti kūno svorį, mėsa gali būti naudinga dėl jos maistingumo, ir ilgesnio sotumo jausmo išlaikymo, taigi svarbiausia – pasirinkti tinkamą rūšį, tinkamą garnyrą, tinkamą paruošimo būdą ir valgyti nedidelėmis porcijomis.
Dažnai teigiama, kad organizmui taip reikalingos geležies daugiau yra raudonojoje mėsoje, todėl valgant tik baltą mėsą, pavyzdžiui, vištieną, organizmui šio elemento, tam tikrais atvejais, gali pritrūkti. Nors balta mėsa liesesnė, bet laikantis dietos nereikėtų pamiršti įtraukti į racioną ir mažiau riebią raudoną mėsą. „Kai kurios mėsos rūšys ir dalys yra riebios, pavyzdžiui, kiauliena ir aviena, antiena, žąsiena, tad lieknėjantiems reikėtų jas riboti. Rekomenduojama mėsą valgyti 3-4 k/sav., paros norma apie 100 g bet kokios mėsos (reikėtų įskaičiuoti ir suvalgomus mėsos gaminius), – pastebi dietologė. – Svarbu pasirinkti ne tik mėsos rūšį, bet ir jos dalį, pavyzdžiui, jautienos nugarinė ar vištos krūtinėlė yra pačios liesiausios. Įtaką dietos rezultatams daro ir paruošimo būdas – mėsą sveikiausia virti garuose ar orkaitėje, troškinti, nereikėtų jos gaminti papildomai naudojant riebalus.“
Įprastai 100 g porcijoje vištienos krūtinėlės būna 112 kalorijų, kalakutienos krūtinėlėje 115 kalorijų, triušienoje 124 kalorijos, o pasirinkus riebesnę jautieną ar kiaulieną bus viršijama ir 200 kalorijų riba. „Mėsos pasirinkimas tikrai didelis, todėl laikantis dietos yra puikių pasirinkimu. Pavyzdžiui, valgant vištieną, dėl didelio baltymų kiekio, sotumo jausmas būna kur kas didesnis ir rečiau kyla noras užkandžiauti. Visgi reikėtų atkreipti dėmesį, kad net ir pasirinkus liesiausią mėsą – paukštieną, reikia atidžiai rinktis ir garnyrą bei kitus priedus. Garuose išvirus krūtinėlę ir ją apliejus riebiu majonezu, kalorijų kiekis stipriai šoktelės aukštyn“, – primena dietologė.
Pasak L. Viniarskaitės, pasirinkus mėsą, reikėtų nepamiršti ir jos tinkamai apdoroti: dar prieš gaminant nuimti riebiausią paukštienos dalį – odelę, pašalinti kitus įvairių rūšių mėsoje matomas riebalų sankaupas. Tačiau svarbiausia suvokti, kad pasirinkus net ir liesiausią mėsą, kūno svoris priklausys nuo bendros mitybos, kitų produktų pasirikimo ir gyvenimo būdo.
