Suremontuotame pastate sutvarkytos net 20 auditorijų, atsirado daugybė naujų erdvių studentų socialiniam gyvenimui: įkurtos žaliosios zonos, suoliukai, turėtų atsirasti stacionari estrada, lauko kavinė. „Sąlygos mokslui ir darbui tikrai geresnės. Tiesa, ką tik atsikraustę vis dar jaučiamės šiek tiek pasimetę. Tačiau tikiu, kad nuo šiandien čia mes būsime tikrieji šeimininkai, kad į šias istorinių sienų įrėmintas auditorijas ateis naujausios moksliniais tyrimais ir dėstytojų patirtimi pagrįstos žinios. Neabejoju, kad čia bus išugdyti šimtai aukščiausio lygio ekonomikos ir verslo ekspertų, turinčių ir atsakingo lyderio savybes. Lyderio, kuris yra įsipareigojęs visuomenei, lyderio, kuris prisiima riziką ir atsakomybę, ieškodamas teisingumo, ne naudos. Dirbkime kartu, ir keiskime gyvenimus, keiskime organizacijas, keiskime pasaulį“, – kviečia dekanė.
1925 metais pastatytame greta Žaliakalnio, Gedimino ir K. Donelaičio gatvių sankryžoje iškilusiame pastate įsikūrė valstybinė spaustuvė ir laikraščio „Lietuva“ redakcija. Spaustuvei bankrutavus kilo diskusijos dėl pastato likimo ir 1929 metais jis atiduotas 1922 metais įkurtam Lietuvos universitetui. Antrojo pasaulinio karo metais jame buvo įrengta vokiečių karo ligoninė, o nuo 1950 metų čia įsikūrė tuometinis Kauno politechnikos institutas, vėliau virtęs KTU.
„Atsikraustę čia jaučiamės tęsiantys gražią ir prasmingą akademinę tradiciją. Nors kadaise čia būrėsi humanitarai, o mes esame ekonomistai, tikimės, kad bent iš dalies atliksime tą funkciją, kurią šie rūmai ir juose dirbę ir mokęsi asmenys atliko tarpukariu“, ¬– svarsto E. Gimžauskienė.
