Persijos įlankos naftos monarchijose didėja baimė, kad regione tebesitęsiantis nestabilumas neigiamai atsilieps naftos šeichų ir jų pavaldinių gerovei, rašo Vokietijos dienraštis „Frankfurter Rundschau“.
Antai gruodžio mėnesį kasmetiniame Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo organizacijos (GCC) vadovų susitikime Kataro emyras perspėjo Saudo Arabijos, Kuveito, Bahreino, Jungtinių Arabų Emyratų ir Omano lyderius dėl „rimto pavojaus“ saugumui ir ekonomikos augimui. Jis turėjo mintyje ne tik Iraną ir jo siekį vaidinti svarbiausią vaidmenį regione – pirmiausia buvo kalbama apie žlugusias Vašingtono pastangas stabilizuoti padėtį Irake.
Karčiai nusivylusios JAV prezidento Busho Artimųjų Rytų politika, GCC valstybės, dešimtmečius pačios artimiausios JAV sąjungininkės, Saudo Arabijai vadovaujant ieško naujų strategijų ir naujų sąjungininkų, teigia dienraštis. Tuo pat metu jų valdovai sunitai siekia palaikyti dialogą su juos bauginančiu kaimynu, šiitų gyvenamu Iranu, kita vertus, ieško naujų draugų, pirmiausia Rusijos, paramos.
Persijos įlankos regiono valstybių vadovų susitikime Irano prezidentas pirmą kartą gavo progą išdėstyti savo strategines nuostatas. Prezidento Ahmadinejado pasiūlymas sudaryti su GCC šalimis saugumo garantijų paktą, kuris „remtųsi teisingumu“ ir „atmestų užsienio intervencijos galimybę“, buvo sutiktas mandagiai. Tačiau nepasitikėjimas Irano didžiavalstybinėmis ambicijomis įsišaknijęs pernelyg giliai – nepaisant to, kad, amerikiečių žvalgybos teigimu, Teheranas 2003 m. nutraukė savo karinę branduolinę programą. Dabar atominę programą ėmėsi įgyvendinti ir Saudo Arabija, rašo „Frankfurter Rundschau“.
Nuo pat karalystės įkūrimo laikų valdančioji Saudų dinastija JAV laikė savo politinio egzistavimo garantu. Tačiau, pasak dienraščio, abiejų sąjungininkų santykiai vis labiau eižėja – ypač po 2003 m. Jungtinių Valstijų pradėto karo Irake. Saudo Arabijos vadovai negali nesiskaityti su stiprėjančiu arabų pasaulio piktinimusi JAV politika. Sunitą karalių Abdulą labiausiai pykdo svari Vašingtono parama Irano atžvilgiu palankiai nusiteikusiam Irako premjerui šiitui al -Malikiui. Jį taip pat jaudina tai, kad amerikiečiai gali susitarti su Iranu dėl pakto, kuris garantuotų žymią Tarpupio islamo valstybės įtaką.
Šiame fone pastaruoju metu gerokai suintensyvėję diplomatiniai Rijado ir Maskvos santykiai įgyja didelės svarbos, teigia „Frankfurter Rundschau“. Stebėtojai jau prabilo apie artėjančią Rusijos santykių ne tik su Saudo Arabija, bet ir visomis GCC valstybėmis „naują erą“. Saudo Arabijos gynybos ministras princas Sultanas neseniai įvykusio vizito į Maskvą metu faktiškai pasiuntė signalą, kad karalystės karinė ir strateginė priklausomybė nuo JAV gali pasibaigti. Iki šiol Saudai, laikantys save „švenčiausių islamo šaltinių sargais“, neigė Rusiją lygiai taip pat, kaip ir komunistinę Sovietų sąjungą. Tačiau dabar Sultanas, vienas iš nuosekliausių JAV draugų karaliaus rūmuose, pirmasis iš aukštų Saudo Arabijos režimo atstovų paragino bendradarbiauti Maskvą ir Rijadą, kad būtų sustabdytos „kruvinos ir beprotiškos“ skerdynės Irake. Kartu Sultanas pabrėžė: „Mes esame patenkinti Rusijos politika“. Rusija šiandien regione esą vėl pelniusi platų pripažinimą kaip „arabų draugė“, teigia dienraštis.
„Rijadas siunčia Vakarams aiškius signalus, kad Rusija jam yra potencialiai patraukli partnerė saugumo srityje, – teigiama Dubajuje veikiančio Persijos įlankos mokslo tiriamojo centro analitiniame pranešime. – Karalius Abdula jau nebelaiko JAV vienintele politine ir karine galybe, dominuojančia Persijos įlankoje. Rusijos Artimųjų Rytų politika netrukus gali sulaukti pačios didžiausios sėkmės per visą posovietinį laikotarpį.“
Tai pirmiausia taikoma kelių milijardų dolerių vertės rusiškų ginklų pirkimo sutartims, nes JAV, kurios kartu su Europa tradiciškai yra didžiausios ginklų tiekėjos Saudo Arabijai (nuolat jaučiančiai ginklų stygių), štai jau kelis mėnesius neskuba atsakyti į ne vieno milijardo vertės Rijado pasiūlymą. Tuo tarpu Kremlius, priešingai nei Baltieji rūmai, yra pasiruošęs tiekti karalystei savo ginklus – tankus T-90, kovinius ir transportinius sraigtasparnius, šarvuočius, raketų sistemas. Ir visa tai – be jokių sąlygų.
Jei Rijadas nustos pirkęs ginklus iš JAV, tai kitos GCC šalys, kurios pastaruoju metu vis dažniau žvalgosi Maskvos pusėn, taip pat paseks jo pavyzdžiu, ir tuo pačiu vis labiau vaduosis iš priklausomybės nuo Amerikos supervalstybės, rašo „Frankfurter Rundschau“.
