• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Užsitęsęs valdžios perdavimas Lenkijoje pasiekė finišo tiesiąją – Donaldas Tuskas su kompanija grįžo už valdžios vairo. Jei Briuselyje jo sugrįžimas sutiktas itin palankiai dėl proeuropietiškos jo pozicijos, Vilniuje nuotaikos gali būti santūresnės. Nes per praėjusį D. Tusko valdymą Lietuvos ir Lenkijos santykiai nebuvo itin šilti, o į Vilnių iš aukšto žvelgusi Varšuva norėjo auklėti lietuvius.

Užsitęsęs valdžios perdavimas Lenkijoje pasiekė finišo tiesiąją – Donaldas Tuskas su kompanija grįžo už valdžios vairo. Jei Briuselyje jo sugrįžimas sutiktas itin palankiai dėl proeuropietiškos jo pozicijos, Vilniuje nuotaikos gali būti santūresnės. Nes per praėjusį D. Tusko valdymą Lietuvos ir Lenkijos santykiai nebuvo itin šilti, o į Vilnių iš aukšto žvelgusi Varšuva norėjo auklėti lietuvius.

REKLAMA

Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Politinė drama su spragėsiais ir dainomis

Nors termometro stulpelis Varšuvoje rodė panašią temperatūrą kaip Vilniuje, Lenkijoje praėjusią savaitę buvo karšta.

Pirmiausia, Mateuszas Morawieckis ir „Teisė ir teisingumas“ (PiS) bandė laimę, tačiau jų pasiūlytas ministrų kabinetas nesulaukė parlamento palaikymo. Tuomet seimūnai išreiškė paramą centristinei Donaldo Tusko vyriausybei ir buvęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko ir buvęs lenkų premjeras grįžo į valdžios Olimpą Varšuvoje.

REKLAMA
REKLAMA

Visas šias politines dramas Lenkijoje stebėjo milijonai žmonių, dalis jų – kino teatruose. Taip taip, žmogės kramsnodami spragėsius ir gerdami limonadą per didžiulį ekraną stebėjo Lenkijos Seimo posėdžius.

REKLAMA

D. Tuskas, kuris anksčiau, 2007–2014 metais, ėjo Lenkijos ministro pirmininko pareigas, o 2014–2019 metais buvo EVT pirmininkas, pažadėjo pasiekti, kad būtų atblokuoti milijardai eurų ES paramos, kuri buvo įšaldyta dėl ilgalaikės įtampos tarp Briuselio ir kadenciją baigiančios lenkų vyriausybės.

Spalį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose PiS laimėjo daugiausia vietų, tačiau nesugebėjo iškovoti daugumos. Vis dėlto PiS ministrui pirmininkui M. Morawieckiui buvo pirmajam suteiktas šansas pamėginti suformuoti naują vyriausybę.

REKLAMA
REKLAMA

Nors D. Tusko Pilietinė platforma rinkimuose liko antra, ji užsitikrino daugumą susivienijusi su dviem mažesnėmis proeuropietiškomis opozicinėmis politinėmis grupėmis – „Trečiuoju keliu“ ir „Naująja kaire“.

Po M. Morawieckio nesėkmės, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda nebevilkino proceso ir trečiadienį pasirašė įsaką, kuriuo prisaikdinama D. Tusko vyriausybė.

D. Tuskas prezidentūroje perskaitė priesaiką.

„Pradėdamas eiti ministro pirmininko pareigas iškilmingai prisiekiu, kad liksiu ištikimas Lenkijos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nuostatoms, o tėvynės gerovė ir piliečių gerovė visada bus mano aukščiausias įsakymas“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat per ceremoniją prisiekė kiekvienas ministras.

D. Tusko kabinete užsienio reikalų ministru paskirtas Radoslawas Sikorskis, kuris šias pareigas ėjo ir anksčiau, o teisingumo ministru – buvęs ombudsmenas Adamas Bodnaras.

D. Tuskas ir jo ministrai į prezidentūrą atvyko autobusu, papuoštu Lenkijos vėliavos baltos ir raudonos spalvų simbolika ir užrašu: „Dėkojame tau, Lenkija!“ Juos pasitiko džiūgaujantys rėmėjai.

REKLAMA

D. Tuskas paragino susiskaldžiusią Lenkijos politinę klasę susivienyti, teigdamas, kad ji negali sau leisti susiskaldymo, kai Rusija vykdo agresyvų karą kitapus sienos. Daugelis baiminasi, kad šis konfliktas gali išplisti, jei Maskva laimės.

PiS ministrai jau perdavė darbus naujajai koalicijai, o kai kurie politikai savo įpėdinius pasitiko su dovanomis. Pavyzdžiui, pareigas apleidžiantis teisingumo ministras Marcinas Warchołas A. Bodnarui įteikė knygą apie būtinybę ginti religijos laisvę ir kompaktinį diską su partijos kolegos Michalo Wojciko dainomis.

REKLAMA

Norėjo auklėti lietuvius

Situaciją Varšuvoje akylai stebėjo ir Vilnius. Iš vienos pusės, Lenkija Lietuvai yra viena svarbiausių partnerių. Iš kitos pusės, į valdžią grįžo pažįstami politikai, su kuriais santykiai ne visada buvo rožėmis kloti.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako santykiuose su Varšuva besitikintis žiūrėti į ateitį ir išvengti praeities nuoskaudų.

„Tikiu, kad mes nuo to atsispirsime savo bendradarbiavime ir nesižvalgysime į buvusius dalykus. Žiūrėsime į ateitį, ką turime padaryti“, – interviu BNS trečiadienį sakė G. Landsbergis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

D. Tusko valdymo laikotarpiu 2007–2014 m. dvišalius santykius temdė nesutarimai dėl Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ investicijų ir lenkų tautinės mažumos padėties.

Itin kategoriškai Lietuvos atžvilgiu buvo nusiteikęs Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis, tapęs diplomatijos vadovu ir naujajame ministrų kabinete.

Jis yra sakęs, kad neatvyks į Lietuvą, kol šalyje nebus išspręsti tautinių mažumų klausimai.

REKLAMA

2017 metais Lenkijos žiniasklaidos paviešintuose slapta įrašyto pokalbio fragmentuose R. Sikorskis „Orlen“ vadovui Jacekui Krawiecui sakė norintis „paauklėti lietuvius“.

Necenzūrinių žodžių pilname pašnekesyje Lietuvą buvęs Lenkijos diplomatijos vadovas vadino „maža valstybėle“. Anksčiau skelbta, kad R. Sikorskio pokalbiai slapta įrašinėti per privačius susitikimus Varšuvos restoranuose 2013 ir 2014 metais.

REKLAMA

„Noriu paauklėti lietuvius, kad negalvotų, jog ši**ti ant Lenkijos nieko nekainuos“, – tada cituotas R. Sikorskis.

G. Landsbergis trečiadienį BNS sakė, kad jo santykiai su R. Sikorskiu yra puikūs.

„Mes esame ne kartą bendravę su tuomečiu Europos Parlamento nariu R. Sikorskiu, tikrai mūsų santykiai yra puikūs“, – teigė ministras.

„Manau, pirmiausia jie remiasi į vienodą geopolitinį suvokimą ir rizikas mūsų abiejų valstybėms“, – pridūrė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ateina žmogus, kuris meilės didelės mums neturi. Dabar turėjome tą labai fainą medaus mėnesį, bet klausimas, ar jis toliau tęsis“, – svarstė V. Venckūnas.

„Aš visą laiką už tai, kad būkime patys teisingi, stiprūs, draugiški ir tada mums nereikės galvoti apie visokius Sikorskius, ką ten galvoja. Reikia žiūrėti, ką mes ruošiamės daryti, kaip mes su lenkais norime gyventi, ką mes galime jiems pasiūlyti, o ne prisiminti kažkokį istorinį nesutarimą. Čia yra politika, yra daugybė pareiškimų, ypač, jei jie yra neoficialūs, kaip tie nutekinti pokalbiai, kurie gali išsprūsti ir neatspindėti tos oficialios linijos“, – dėstė A. Jaimčuk.

REKLAMA

„Ir naujųjų valdančiųjų viduje yra politikų, kurie sako, kad įdomu, ar mes išmokome praeities pamokas, kai buvo spjaunama į mažesnius partnerius ir tikimasi, kad mes prancūzams ir vokiečiams būsim tiek įdomus, kad jie klausytųsi mūsų nuomonės kaip lygiaverčių partnerių“, – kalbėjo V. Venckūnas.

Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:

REKLAMA

ARBA čia:

Kalbėjome apie:

00:00:20 Intro

00:00:48 Zelenskio kelionė po JAV ir Ukrainos laukiantys iššūkiai

00:15:58 Orbano ir Erdogano šantažas

00:24:17 ES atgimsta Austrijos-Vengrijos imperijos miražas

40:05 Politinis blokbasteris Lenkijoje su spragėsiais

47:28 Naujos eros pradžia: ar Sikorskis vis dar nemėgsta lietuvių?

52:38 Vietinio Lenkijos Žemaitaičio performansas

59:25 Žiūrovų klausimai

tv3.lt

Kokio lygio skleroze reikia sirgti, kad neprisiminti, kaip Tuskas meiliai su Merkel apsikabinę vaikščiojo?
Wilno naša.
Šis seneliokas uršulios favoritas – darys viską, ką ta babuška jam lieps
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų