Kas vyksta su chronologija? Keturių filmų apie Svetimus (Alien (1979) rež. Ridley Scottas, Aliens (1986) rež. James Cameronas, Alien 3 (1992) rež. Davidas Fincheris, Alien: Resurrection (1997) rež. Jean-Pierre Jeunet) veiksmas vyksta tolimoje ateityje, abiejų „Grobuonių“ (Predator (1987) rež. Johnas McTiernanas, Predator 2 (1990) rež. Stephenas Hopkinsas) – apie 1980-uosius, „Svetimas prieš Grobuonį“ (Alien vs. Predator (2004) rež. Paulas W.S. Andersonas) – netolimoje ateityje. Penktadienį startuojančiame „Svetimi prieš Grobuonį: Rekviem“ rodoma nūdiena.
Šio filmo režisieriai broliai Colinas ir Gregas Strause‘ai teigia, kad jų kūrinio siužetas logiškai įsipaišo į visų ciklų rėmus, todėl dėstyti filmus reikia taip – „Grobuonis“, „Grobuonis 2“, „Svetimi prieš Grobuonį: Rekviem“, „Svetimas prieš Grobuonį“ ir saga apie Svetimus. Viskas šiek tiek primena „Žvaigždžių karus“.
Kaip tie Strause‘ai pateko į į šių režisierių – ir legendinių, ir tvirtų amatininkų – būrį?
Kai studija „Fox“ prieš ketverius metus nusprendė finansuoti „Svetimą prieš Grobuonį“, ji padarė kelis reikšmingus sprendimus. Visų pirma, ji neinvestavo pinigų į „Svetimą 5“ ar „Grobuonį 3“. Po ankstesnių serialų dalių finansinės nesėkmės prodiuseriai nusprendė, kad ateitis priklauso tik bendram projektui. Antra, buvo nuspręsta nebekviesti žmonių, sukūrusių legendinius „Svetimus“ – nei R. Scotto, nei J. Camerono, nei Sigourney Weaver. Atsisakyta ir „Grobuonio“ kūrėjo J. McTiernano paslaugų. Vadovauti projektui pakvietė mažiau patyrusį britą P. Andersoną.
Šitaip buvo duotas aiškus signalas – planuojamas vidutinio biudžeto filmas, orientuotas ne tiek į fanus-veteranus, kiek į jauną publiką – kompiuterinio žaidimo „Svetimas prieš Grobuonį“ žinovus.
P. Andersono filmą ir kritikai, ir originalių ciklo dalių gerbėjai sumalė į miltus. Nepatiko viskas – lėtas veiksmas, kroftinis bėgiojimas labirintais ir nuobodūs svarstymai apie ateivių konflikto priežastis. Labiausiai žiūrovus nuvylė tai, kad filme beveik nebuvo pilnaverčių kovos scenų tarp ateivių.
Bet finansiniai rezultatai kritikus sugėdino. Valstijose filmo pajamos du kartus viršijo 45 milijonų dolerių biudžetą, ir antra tiek uždirbo užsienyje – bendros pajamos – 170 milijonų dolerių. Puikus rezultatas nišiniam vidutinio biudžeto filmui.
Todėl nebuvo jokios staigmenos, kai, praėjus vos metams po „Svetimas prieš Grobuonį“ premjeros studija paskelbė, kad prasidėjo tęsinio kūrimo darbai. Kad naują filmą režisuos P. Andersonas niekas ir negalvojo, bet jis juk buvo ir scenarijaus autorius. Todėl į rašymą buvo įkinkytas P. Andersono bendraautorius Shane‘as Salerno. Scenaristui teko skubiai išspręsti aplinkos problemą. Serijos apie Svetimus prekinis ženklas buvo klaustrofobinė atmosfera, o „Grobuonių“ veiksmas visuomet vyko plenere – džiunglėse arba mieste.
Pirmame „Svetimas prieš Grobuonį“ P. Andersonas pasuko R. Scotto keliu ir beveik visą filmą susuko Prahos kino studijoje pastatytose dekoracijose. Tai ir nulėmė naujojo tęsinio geografiją – naujasis scenaristas nutarė atkurti originalių „Grobuonių“ stilistiką ir veiksmą perkėlė į JAV provincijos miestelį. Jei tiksliau – į miestelį Kanadoje ir to miestelio aplinkinius miškus.
Beje, šis sprendimas filmą priartina prie buitinės trilerinės fantastikos: ne kiekvienas žiūrovas gali įsijausti į astronautų ar archeologų vaidmenį, bet kiekvienam aišku, kad tavo kieme besikaunantys ateiviai yra labai labai baisu.
Kol scenaristas įtemptai dirbo, prodiuseriai ieškojo nebrangaus režisieriaus. Filmo biudžetas nebuvo didelis, net mažesnis už finansiškai sėkmingą pirmą dalį – 40 milijonų dolerių, todėl ypatingų žvaigždžių kvieti nebuvo galima. Šitaip 2006 metais kontraktas buvo sudarytas su broliais Strause‘ais. Anksčiau jie buvo žinomi kaip specialiųjų efektų kūrėjai ir videoklipų režisieriai. Tarkim, tokių („Red Hot Chili Peppers“ daina „Californication“):
Prodiuseriai, pasamdę brolius, vienu šūviu nugalabijo du kiškius - Strause‘ai yra fanatiški Svetimų ir Grobuonių gerbėjai, todėl ruošėsi dirbti su entuziazmu, ir taip pat jie turi savo efektų kūrimo studiją „Hydraulx“, todėl pavyko sutaupyti ir šioje srityje.
O taupyti reikėjo visur. Kadangi didžiausią filmo biudžeto dalį suvalgė efektų kūrimas – o kaip kitaip? – filmas juk fantastinis, - aktorius taip pat teko rinktis iš trečio ešelono.
Pagrindinį vaidmenį gavo Stevenas Pasquale, Lietuvos žiūrovams visiškai nežinomas aktorius, o JAV pagarsėjęs TV seriale „Išgelbėk mane“ (Rescue Me) gaisrininko personažu. S. Pasquale padeda aktorė Reiko Aylesworth – mums ji žinoma kaip Michelle Dessler iš serialo „24 valandos“. Trečiasis svarbus humanoidas – šerifas Moralesas, kurį vaidina Johnas Ortizas. Jis debiutavo „Karlito kelyje“ ir nuo tada vaidina arba nusikaltėlius, arba policininkus.
Gavę tokias startines pozicijas, broliai Strause‘ai pareiškė, kad nekartos P. Andersono klaidos ir nesiorientuos į paauglių auditoriją, pažadėdami, kad filme bus aštrus ir kruvinas veiksmas be ilgų kalbų.
Kaip tarė, taip ir padarė. Filme Svetimų pašautas Grobuonių laivas (puikios gimtosios grobuonių planetos dekoracijos) nukrenta į JAV provincijos miestelį. Svetimi pradeda mikliai daugintis ir infekuoja miestelį. Režisierių pastangos sukurti šiokį tokį melodramatinį siužetą yra apgailėtinos ir beprasmiškos, nes labai greitai beveik visi herojai patenka į kruviną mėsmalę. Bet monstrų kovos padarytos su skoniu ir išradingumu. Ypač efektingai atrodo monstras-hibridas.
Režisieriams, beje, pavyko susieti savo filmo finalą su pirmųjų „Svetimų“ pradžia. Ir nebeaišku, ką veiks būsimųjų tęsinių režisieriai...
