Saulius SODONIS
Nors šis straipsnis yra apie kelio ženklus, tačiau iš esmės jis apie tai, kad bet kokie sprendimai turėtų būti priimami atsakingi, pamatuoti ir logiški. Kitu atveju žmonės ignoruos juos ar tiesiog bus priversti pažeidinėti. Taip palaipsniui gali atsirasti atsainus požiūris ir į kitus dalykus.
Naujas ženklas, arba ... kaip atsiranda gyvenvietės
Nors ir sudėtingais laikais gyvename, tačiau vis vien atsiranda galimybių ne tik užlopyti kokią duobę, bet ir padaryti kažką naujo. Nors tai ir metafora, tačiau kalbant apie Šilutės rajono kelininkus, tai tinka tiesiogiai. Vasaros pabaigoje atsirado naujas Saugų seniūnijos Žemaitkiemio gyvenvietę žymintis kelio ženklas. Dabar šiuo keliu važiuojantieji žinos šio kaimo vardą, juo labiau, kad Žemaitkiemiai yra du – šis ir Usėnų seniūnijoje.
Vairuojantys žino, kad gyvenviečių pradžią ir pabaigą nurodantys kelio ženklai yra dviejų tipų: ribojantys greitį pažymėtoje gyvenvietėje iki 50 kilometrų per valandą ir neribojantys. Pastarieji tik pažymi gyvenvietę, kurią gali pravažiuoti 90 kilometrų per valandą greičiu, jei nenurodyta kitaip.
Žemaitkiemis, kaip Šilutė ar Vilnius
Naujasis Žemaitkiemio ženklas yra baltas, t.y. greitį ribojantis iki tokio, kaip ir Šilutėje, Klaipėdoje ar Vilniuje.
Važiuojantieji miestuose išties turi būti atidūs ir dėmesingi, nes gatvėse pilna žmonių. Važiuoti greičiau ne vienam yra tiesiog nesaugu ir nedrąsu, juk bet kada kas nors gali išbėgti į gatvę. Kiek kitokia situacija yra mūsų aptariamame Žemaitkiemyje. Gyvenvietės pradžią (priešingu atveju pabaigą) žymintis, o tuo pačiu ir greitį ribojantis ženklas, pastatytas netoli geležinkelio pervažos. Čia išties yra kelios sodybos – greitį ribojanti logika yra suprantama. Už pervažos pirmoji sodyba – už maždaug 300 metrų. Tačiau gyvenvietė, kurią taip daugelis ir supranta, yra maždaug už 900 metrų.
Toliau, Sakūčių link, kairėje pusėje, dar kelios sodybos. Logiškai galvojant, gyvenvietė jau pasibaigusi, nors tolumoje matosi keli statiniai. Ir tik už beveik pusės kilometro – pastatytas Žemaitkiemio pabaigą žymintis ženklas. Iki jo važiuojama laukais, todėl gyvenvietei būtinas atsargumo jausmas dažnam vairuotojui tiesiog dingsta. Ir tik atvažiavus iki ženklo suvoki, kad iki jo važiuodamas laukais didesniu nei 50 km/h greičiu, esi tapęs kelių eismo taisyklių pažeidėju.
Iš viso Žemaitkiemio gyvenvietė, kurioje ribojamas eismo greitis iki 50 kilometrų per valandą, beveik dviejų kilometrų ilgio, nors tai, kas išties yra suvokiama kaip gyvenvietė – gerokai mažesnis atstumas.
Kelininkai
Šilutės rajono kelius prižiūri ir kelio ženklus stato bei jų priežiūra rūpinasi valstybinės įmonės Klaipėdos regiono keliai Šilutės kelių tarnyba. Jos viršininkas Algirdas Jakubauskas paaiškino, kad šiais laikais retai kada atsiranda naujos gyvenvietės, kurias reikėtų ženklinti. Minėtuoju atveju Saugų seniūnės prašymu atvažiavo kartu į šią vietą ir apžiūrėję kelią nusprendė, kad kelias yra vingiuotas ir eismo saugumo sumetimais reikėtų riboti greitį, o gyvenvietės pabaigą žymintį ženklą reikia statyti už paskutinio namo. Tas namas – tai buvusi Žemaitkiemio pradinė mokykla. Nors ji jau seniai uždaryta, tačiau joje dabar yra to kaimo bendruomenės namai. Todėl seniūnė ir prašiusi ženklą, nurodantį gyvenvietės ribas ir ribojantį greitį, pastatyti už jų.
Tuo pačiu paklaustas, kodėl neseniai pasikeitė ir Saugų gyvenvietės ribos, A. Jakubauskas taip pat minėjo, kad tai buvo padaryta seniūnės A. Oželytės prašymu. Važiuojant į Klaipėdą nuo Šilutės – Saugų gyvenvietę žymintis ir greitį ribojantis ženklas dabar apie keletą šimtų metrų nukeltas. Jis pasitinka beveik iš karto išvažiavus iš miško. Šiuo metu važiuoti laukais iki Saugų taip pat reikia laikantis miestui keliamų greičio apribojimų. Gyvenvietės ribų nukėlimui buvo pritarta, nes dėl labai didelio eismo intensyvumo išties ši vieta yra pavojinga, ne kartą pažymėta skaudžių nelaimių.
Seniūnė
Pokalbis su Saugų seniūne Anastazija Oželyte telefonu buvo ne toks aiškus, koks su prieš kelias dienas kalbintu Šilutės kelių priežiūros viršininku A. Jakubausku. Seniūnė sakė, kadangi kelio ženklus stato kelininkai, ji nieko apie tai, kodėl ir kaip jie buvo pastatyti, pasakyti negalinti. Tik džiaugėsi pažymėta Žemaitkiemio gyvenviete. Ji vis minėjo tvarką, esą, jei yra bent trys sodybos, gyvenvietė turi būti pažymėta. Pasak A. Oželytės, gyvenvietės ribas kelininkai taip pat nustatė patys. Seniūnė minėjo, kad tik gatves žyminčios lentelės, kurios taip pat pastatytos šiame kelyje, yra seniūnijos reikalas. Į tai, kad gyvenvietės ribų nustatymas yra priimtas tariantis su kelininkais, seniūnė tvirtinusi nieko nežinanti. O netrukus pasakė, kad negali kalbėti ir pokalbį baigė.
Geltona linija, arba ... kaip perdėtas uolumas gali atsisukti kitu galu
Dirbant žurnalistinį darbą kartą teko bendrauti su vienos įstaigos vadovu. Jis papasakojo tokį atvejį: dėl būtinybės privažiuoti specialioms mašinoms, paprašė ūkvedžio, kad tą sustojimui reikalingą vietą pastarasis pažymėtų geltona linija. Tai pagal kelių eismo taisykles reiškia „sustoti ir stovėti draudžiama“. Tačiau minėtasis ūkvedys nusprendė, kad geriau būtų, jei išvis čia darbuotojų automobiliai nestovėtų. Todėl tą geltoną liniją nubrėžė per visą įstaigos stovėjimo aikštelę. Viskas baigėsi tuo, kad darbuotojai, neturėdami kur statyti automobilių, tiesiog ignoravo draudimą. Paprašytas šį darbą padaryti tinkamai ūkvedys jau tik tą vietą pažymėjo geltonai. Suprasdami situaciją darbuotojai minėtosios vietos jau nebeužstatydavo.
Tai puikus pavyzdys, kaip persistengiant (žinoma, gerų norų vardan) galima žmones ne tik paversti pažeidėjais, bet ir tapti abejingais įvairiems reikalavimams. Taip atsitinka ir važiuojant pro Žemaitkiemį, kai pavažiavęs kelis šimtus metrų laukais pamatai greitį ribojantį ženklą. Tik tuomet suvoki, kad pažeidei kelių eismo taisykles. Juk nėra jokios logikos laukais važiuoti miesto greičiu. Taip gali atsirasti suvokimas, kad šiek tiek pažeisti taisykles yra nieko blogo. Ir ne tik kelių eismo taisykles...
