Jos duomenimis, 2018-ųjų sausio – birželio mėnesiais į Lietuvą imigravo beveik 19,2 tūkst. žmonių, 2017 metų pirmąjį pusmetį tokių asmenų buvo beveik 9,3 tūkstančio.
Du trečdaliai šiemet imigravusių asmenų yra Lietuvos piliečiai.
Anot Statistikos departamento, šiemet iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, pernai šis rodiklis siekė virš 26 tūkst. gyventojų.
Emigravusiais pagal statistiką laikomi asmenys, kitoje šalyje praleidę ilgiau nei metus.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė sako, kad didėjančią imigraciją ir menkančią emigraciją lemia gerėjanti ekonominė situacija bei augantis specialistų poreikis Lietuvoje.
„Jeigu viską sudedi, lyg logikos yra, kad emigracija turėtų mažėti. Be to, tas valstybės atkūrimo šimtmetis, toks gražus nacionalizmas irgi truputį prisideda. (...) Emocinį poveikį gali turėti ir tai, kad politikai vis labiau pradeda šnekėti, jog reikia susigrąžinti piliečius“, – BNS teigė migracijos ekspertė.
„Tam tikri specialistai Lietuvoje gali gauti gerus atlyginimus, užsienio įmonėse irgi galima dirbti nuotoliniu būdu, o gyventi čia yra pigiau, (...) tačiau kad prasidėtų masinis grįžimas, turi smarkiai augti atlyginimai“, – pridūrė ji.
Pasak A. Sipavičienės, emigracija gali mažėti ir dėl to, kad galinčių bei norinčių išvažiuoti iš Lietuvos žmonių lieka vis mažiau. Įtakos tam gali turėti ir populiariausios emigrantų krypties Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos.
Statistikos departamentas antrą mėnesį iš eilės fiksuoja situaciją, kai oficialioji imigracija yra didesnė nei emigracija. Tokie rodikliai fiksuojami pirmą kartą nuo Lietuvos narystės ES pradžios 2004 metais.
Apklausų duomenimis, dauguma emigrantų iš Lietuvos į Vakarų Europą vyksta dėl didesnių algų, emigraciją gali skatinti ir didelė socialinė nelygybė.
Dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais.
Trumpuoju laikotarpiu šalies ūkiui emigracija gali būti naudinga dėl išvykusiųjų atsiunčiamų pinigų ir nedarbo lygio sumažėjimo, bet ekspertai sutaria, kad dabartiniai mastai kelia didelį pavojų – mažėjant darbingų žmonių ir senstant visuomenei kyla rizika ūkio augimo perspektyvoms, ateityje bus sunkiau finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą bei švietimą.
