Statistikos departamento naujausiais duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, išaugo 9,4 proc. Tai 0,3 proc. daugiau nei balandžio pabaigoje paskelbtas išankstinis bendrojo vidaus produkto (BVP) rezultato pirmąjį ketvirtį vertinimas.
Nacionalinių sąskaitų duomenimis, BVP pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2002 m. laikotarpiu, sudarė 12,21 mlrd. Lt veikusiomis kainomis. BVP vienam šalies gyventojui siekė 3,5 tūkst. Lt. Tai 303 Lt daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, BVP prieaugis Latvijoje sudarė 8,8 proc., Estijos ekonomika tuo laikotarpiu išaugo 5,2 procento.
Pirmojo 2003 m. ketvirčio Lietuvos BVP augimą lėmė visų pagrindinių veiklos rūšių, išskyrus išgaunamosios pramonės, bendrosios pridėtinės vertės augimas. Sparčiausiai, palyginti su 2002 m. sausio-kovo mėnesiais, pridėtinė vertė augo energetikos (27 proc.), statybos (18,3 proc.), apdirbamosios pramonės (16,3 proc.) įmonėse. Ne taip reikšmingai, tačiau taip pat svariai prie BVP augimo prisidėjo pridėtinės vertės augimas žemės ūkio ir miškininkystės (4,2 proc.), transporto ir ryšių (7,7 proc.), mažmeninės ir didmeninės prekybos (8,2 proc.) veiklose.
Išaugęs energijos poreikis vidaus rinkoje ir jos tiekimas užsienio vartotojams lėmė produkcijos apimčių ir pridėtinės vertės augimą šiame sektoriuje. Tarp apdirbamosios pramonės veiklos įmonių spartų pridėtinės vertės augimą šių metų pirmajame ketvirtyje išlaikė tradicinės šalies pramonės šakos: maisto produktų ir gėrimų gamyba (11,7 proc.), drabužių siuvimas (9,0 proc.), medienos ir medinių dirbinių gamyba (28,6), naftos produktų gamyba (13,5 proc.), cheminių medžiagų ir produktų gamyba (18,7 proc.).
Statybos sektoriuje pridėtinės vertės augimą lėmė tiek gyvenamųjų namų (pastatyta 938 nauji butai - 26 proc. daugiau nei per atitinkamą praėjusių metų ketvirtį), tiek ir negyvenamųjų pastatų ir statinių, kurių didžiąją dalį sudarė administraciniai pastatai ir biurai, statybos plėtra.
Pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sparčiau nei vidaus vartojimas augo prekių ir paslaugų eksportas (15,4 proc.). Prekių ir paslaugų importas išaugo 10,3 proc. Tarp eksportuotų ir importuotų prekių pirmąjį ketvirtį vyravo tarpinio ir galutinio vartojimo prekės. Tarpiniam vartojimui skirtų prekių importas ir eksportas veikusiomis kainomis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, išaugo atitinkamai 22,7 proc. ir 27,5 proc. Investicinių prekių veikusiomis kainomis importas padidėjo tik 1,5 proc., o eksportas - net 90,7 proc.
Namų ūkių vartojimo išlaidų augimą (5,2 proc.) lėmė pajamų padidėjimas dėl išaugusio darbo užmokesčio ir sumažėjusio nedarbo. Valdžios sektoriaus išlaidos didėjo nežymiai (0,6 proc.), o individualiosios netgi mažėjo (-4,3 proc.).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankas patikslino 2002 m. mokėjimų balanso eksporto ir importo duomenis, buvo pakoreguota namų ūkių vartojimo išlaidų ir atsargų pasikeitimo apimtis veikusiomis ir palyginamosiomis kainomis.
ELTA
