Su naujausia teatro teorija lietuvių skaitytojus supažindins nauja knyga - Gėtės (Goethe) universiteto Frankfurte prie Maino teatrologijos profesoriaus Hanso Tyso Lėmano (Hans-Thies Lehmann) studija "Postdraminis teatras". Naujausios teatro teorijos studija penktadienį pristatoma Menų spaustuvės infotekoje.
1999 m. Vokietijoje pasirodžiusi knyga per dešimtmetį keliskart buvo išleista vokiškai, išversta į prancūzų, japonų, slovėnų, slovakų, lenkų, kroatų, persų, ispanų, italų, portugalų kalbas. Knygą į lietuvių kalbą išvertė Jūratė Pieslytė, redagavo Ona Daukšienė ir Vaidas Jauniškis.
Pasak leidėjų, nė viena pastarųjų keleto dešimtmečių teatro teorijos knyga nesulaukė tokios reakcijos kaip ši. Naujausius pasaulio scenos menų reiškinius įteisinusi ir jų atsiradimą nagrinėjanti studija paskatino ne tik recenzijas, bet ir gausius teorinius tekstus bei studijas, konferencijas ir diskusijas.
300 puslapių knyga apžvelgia progresyviausio pasaulio teatro kelią nuo XX a. 7-8 dešimtmečių ir jį veikusias kitų menų kryptis - performansą, dailę, muziką; teoriškai bandoma atsekti, nuo kada teatras ėmė atsiskirti nuo literatūros (dramos) įtakos, polemizuojama su įvairiomis ankstesnėmis teorijomis ir keliaujama dramos ir teatro keliais nuo antikinės Aristotelio estetikos iki Julios Kristevos semiotikos, nuo Pjero Kornelio (Pierre Corneille) klasicizmo iki Roberto Vilsono (Wilson) ir Hainerio Giobelso (Heiner Goebbels) meno sampratų.
Šia knyga Menų spaustuvė, pasak jos direktoriaus Audronio Imbraso, pradeda naują šios įstaigos veiklos kryptį - bus ir toliau bandoma supažindinti su naujausiomis scenos menų teorijomis, taip pildant kol kas gana skurdžią scenos teorijų lentyną lietuvių kalba. Vienas iš knygos redaktorių, teatrologas Vaidas Jauniškis pažymėjo, kad ši knyga turėtų sudominti ne vien teatrologus - ji gali įkvėpti ir praktikus ieškoti naujų raiškos būdų. Be to, knyga gausiai analizuoja scenos sąryšius su muzika, daile, kinu, interdisciplininiais menais, todėl ji būtų paranki ir kultūrologams, akademinei visuomenei, besidomintiems kitomis meno sritimis.
Nors studijoje iš lietuvių režisierių minimas tik Eimuntas Nekrošius, lietuvių teatro gerbėjai jau yra pažįstami ir su svarbesniais, šioje knygoje taip pat aprašomais, pasauliniais scenos meno pavyzdžiais teatro, šokio ir muzikos festivalių dėka.
Knygos leidimą parėmė Lietuvos kultūros fondas, vertimą - Vokietijos Gėtės (Goethe) institutas.
