Naujasis Somalio laikinosios vyriausybės vadovas Nuras Hassanas Husseinas, kalbėdamas su BBC žurnalistais, pareiškė norįs tartis su islamistų kovotojais ir kitomis opozicijos grupėmis.
Jo pirmtakas, Ali Mohamed Ghedi, anksčiau laikėsi griežtos pozicijos sukilėlių, kovojančių su vyriausybės ir kaimyninės Etiopijos pajėgomis sostinės Mogadišo gatvėse, atžvilgiu ir nesileido su jais į kalbas.
Maištininkų atstovai teigia, kad pagrindinė konflikto priežastis – Somalyje dislokuota Etiopijos kariuomenė. Tik etiopų pagalba padėjo laikinajai vyriausybei praeitų metų gruodį atkovoti Mogadišą iš Islamo teismų sąjungos (ITS) kovotojų. Nuo to laiko saugumo padėtis sostinėje tik blogėjo.
Pastarosiomis savaitėmis iš Mogadišo, čia tebesitęsiant kovoms, buvo priversti pasitraukti šimtai tūkstančių civilių gyventojų. Nuo 1991 metų suirutėje skendinčioje šalyje nuolatinės pastogės iš viso neturi apie milijoną žmonių. Jiems vis labiau stinga maisto, o kai kurie Jungtinių Tautų (JT) specialistai perspėja, kad padėtis Somalyje kelia daugiau nerimo, negu pasaulio bendruomenei geriau pažįstamos Sudano Darfūro regiono problemos.
Neseniai JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas atmetė taikos palaikymo pajėgų pasiuntimo į Somalį galimybę, motyvuodamas tuo, kad ši šalis yra pernelyg nestabili, kad taikdariams būtų užtikrintas deramas saugumas.
