„Geros naujienos mūsų šaliai ir puikus „Žalgirio“ vardo įvertinimas. Dar 10 metų tarp geriausių Europos klubų! Puiku būti to dalimi“, - taip naujienomis iš Barselonos per socialinius tinklus pasidžiaugė Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.
Lietuvos čempionai nuo kito sezono žais atsinaujinusioje Eurolygoje, kur varžysis 16 komandų. „Žalgiriui“, kaip ir kitoms 10 šiuo metu Eurolygos A licencijas turintiems klubams, vieta šioje lygoje garantuota ateinantiems 10 metų. Finansinis garantas – naujo rėmėjo piniginė injekcija, siekianti 360 mln. eurų.
Antram pagal pajėgumą mūsų šalies klubui – Vilniaus „Lietuos rytui“ – ši naujiena nebuvo gera.
„Lietuvos rytui“ ir Lietuvos krepšiniui tai nėra gerai, nes uždaro kitom komandoms galimybes patekti į Eurolygą, - komentavo Vilniaus klubo direktorius Martynas Purlys. – Reikėtų sulaukti ir FIBA atsakomojo žingsnio, nes FIBA irgi gerins sąlygas. Manau, kad kova dėl klubų, kitų metų formato geriausio turnyro dar tik prasideda. Žvalgomės į visus variantus, tuos, kurie mūsų klubui būtų geriausi.“
Tuo tarpu Lietuvos krepšinio lygos generalinis direktorius Romualdas Brazauskas kol kas nuo platesnio komentaro susilaikė. „Sunku kažką kalbėti. Tiek Eurolyga, tiek FIBA planuoja savo lygas. Sudėlioti taškus, kas bus kitais metais gana anksti. Ir vieni, ir kiti rengia susitikimus, kuria planus, reikėtų palaukti, kol bus galutiniai variantai. Nenoriu daryti išankstines prognozes“, - teigė jis.
Anot R. Brazausko, akivaizdu, kad tiek Eurolygos, tiek FIBA turnyrai bus naudingi ten dalyvaujančioms komandoms: „Keliamas prizinis fondas, ir iš tos konkurencinės kovos laimės klubai, kuriems siūlomos žymiai geresnės sąlygos nei buvo.“
Ne itin didelę naudą krepšiniui iš naujo Eurolygos modelio įžvelgė krepšinio vadybininkas Jonas Vainauskas. „Bet koks ilgalaikių licenzijų dalinimas yra ydingas pačiam krepšiniui. Geriausias modelis Europos krepšiniui yra tas, kuris taikomas Europos futbolui, atsižvelgiant į šaliai skirtas kvotas pagal tos sporto šakos pajėgumą šalyje. Tai būtų teisingiausias modelis“, - tvirtino jis.
– Prognozuojate, kad toks modelis Europos krepšiniui nebus į naudą? – Bet koks išskirtinumas, sumažinantis nacionalinio čempionato svarbą yra ydingas. Nebent Europoje susiformuotų uždara į NBA panaši lyga, ką mes matome iš Eurolygos pasiūlymo. Bet kokie variantai stengiantis apsaugoti stipriųjų klubų pozicijas, nepaisant rezultatų nacionalinėse pirmenybėse, vis tiek ilgainiui išaugs į nepasitenkinimą ir galimą skilimą Europos krepšinyje.
Jei žiūrint tik sportinę pusę, pačiam krepšiniui geresnis pasiūlymas, bent iš pirmųjų žinių, yra FIBA. Čia būtų patenkama pagal nacionaliniame čempionate užimtas vietas atsižvelgiant į šaliai skirtas kvotas.
– Teigiama, kad toje neakivaizdinė kova tarp Eurolygos ir FIBA tik prasideda. Dabar laukiame FIBA organizacijos žingsnio?
– Eurolyga turi išskirtinį santykį su stipriausių Europos komandų dešimtuku. Šiam būtų naudingiau trauktis iš nacionalinių pirmenybių ir visą dėmesį skirti uždarai komercinei lygai. Prieš daugelį metų Eurolyga tokį modelį uždaruose pokalbiuose svarstydavo ir panašu, kad taip mėgins atsilaikyti prieš FIBA pasiūlymą ir išsaugoti savo įtaką ir pozicijas Europos krepšinyje.
– Kiek šie pasikeitimai svarbūs Lietuvai?
– Ką tai reiškia Lietuvai? Jai geriausiai būtų, jei kasmet į Eurolygą gerai dirbantis klubas galėtų patekti tiesiogiai. Pagal Eurolygos būsimą modelį tokia galimybė užsidaro. Sportui tai nežada nieko gero. Tai mažina konkurenciją ir atima galimybę iš kitų klubų tobulėti.
– Panašu, kad iš to kol kas visą naudą gavo tik „Žalgiris“?
– Reikia atiduoti duoklę „Žalgiriui“. Tai geriausiai, stabiliausiai dirbantis klubas, turintis palaikymą, puikius namus ir sirgalius. Vienu ar kitu atveju „Žalgirio“ pozicija nesikeičia – jis pretenduoja į tą vienintelę vietą Lietuvai.
Sėkmingiausias modelis Lietuvos komandoms – patekimo per nacionalinį čempionatą. Pirmoji vieta – tiesiogiai, antroji – per atranką, trečioji – į Europos taurę. Tiek komandų Lietuva pajėgi išlaikyti, sulauktų pakankamai rėmėjų ir televizijos dėmesio. Dabar per daug, kai šeši klubai rungtyniauja Europoje – jie neturi nei televizijos, nei pinigų, nei dėmesio. Trys komandos – Lietuvos limitas.
– Galite pateikti pavyzdį?
– Jei pažiūrėsime į dabartinę turnyro lentelę, „Žalgiris“ be abejo žaistų Eurolygoje, ten jo ir vieta, bet ką Eurolygos atrankoje darytų taip žaidžiantis „Lietuvos rytas“, kaip mes atrodytume deleguodami į pajėgų Europos taurės turnyrą Prienų „Vytautą“?
Tokia dabartinė mūsų klubinio krepšinio realybė. Europos krepšinyje dabar vyksta pasikeitimai, kuriuose mes be abejo turime dalyvauti, daryti įtaką, bet mūsų argumentai, deja, arba juokingi, arba bedančiai. Advokatuoti „Lietuvos rytui“ ar trečioje vietoje esančiam Prienų klubui būtų sudėtinga.
TIK FAKTAI
Eurolygos naujas modelis: iš viso dalyvaus 16 komandų – 11 klubų, kurie turi Eurolygos A licencijas, taip pat Europos taurės čempionai, 3 šalių čempionai ir atrankos turnyro nugalėtojai, kurioje varžysis 8 ekipos.
Kauno „Žalgiris“ artimiausią dešimtmetį galės džiaugtis A licencija, kurią taip pat turės Stambulo „Anadolu Efes“, Maskvos CSKA, Milano „Emporio Armani“, Barselonos „Barcelona“, Stambulo „Fenerbahce“, Vitorijos „Laboral Kutxa“, Tel Avivo „Maccabi“, Pirėjo „Olympiacos“, Atėnų „Panathinaikos“ ir Madrido „Real“.
Nuo kito sezono Eurolygoje visos dalyvės tarpusavyje sužais po dvejas rungtynes, tad iš viso reguliariajame sezone kiekvienai ekipai reikės sužaisti 30 mačų. 8 geriausios komandos pateks į ketvirtfinalį, kuris vyks iki trijų pergalių. Čempionai spręsis, kaip jau įprasta, finalinio ketverto turnyre.
