Penktadienį, birželio 30-ąją, Rusijos pasiuntinys Kinijoje Andrejus Denisovas pripažino, kad šie bendri Rusijos ir Kinijos ginkluotųjų pajėgų mokymai yra unikalūs tuo atžvilgiu, kad vyksta Baltijos jūros regione. Tačiau jis tradiciškai akcentavo, kad šie mokymai nėra skirti tam, kad būtų „išgąsdinti“ priešininkai.
Baltijos šalių regionas virto NATO ir Rusijos priešpriešos epicentru. Abi pusės nukreipė nemažą dalį karinių resursų stiprinant sienas šiame regione. Rusijai aneksavus Krymą ir įžiebus karą Ukrainoje, taip pat militarizavus Kaliningradą ir ženkliai padidinus karinių dalinių galią Vakarų kryptimi, NATO šalys suskubo priešpastatyti savo pajėgas rytine aljanso sienos – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose – kryptimi.
Laukiama Kinijos prezidento vizito
Mokymai „Jūrų bendradarbiavimas-2017“ prasidėjo praėjusią savaitę, kuomet Kinijos laivų grupė atvyko į Sankt Peterburgą ir Kaliningradą – Baltijos regiono anklavą, išsidėsčiusį tarp Lietuvos ir Lenkijos, rašoma leidinyje. Praėjus kelioms dienoms, virš Baltijos jūros buvo užfiksuotas incidentas, kurio metu JAV žvalgybinį lėktuvą persekiojo rusų šturmo lėktuvas. Praėjusią savaitę JAV žvalgybininkai aktyviai veikė šiame regione ir, tikėtina, nepatiko Rusijos kariuomenei.
Praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kurį cituoja leidinys „Newsweek“, žurnalistams pranešė, kad Kinijos ir Rusijos, kurią jis įvardijo kaip „savo veiksmais pateikiančia blogą pavyzdį realaus gyvenimo srityje“, bendradarbiavimas gali grėsti regiono stabilumui. Maskva tokius veiksmus aiškina kaip „Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimo gerinimą“.
Rusija daug tikisi iš Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito Kremliuje šią savaitę, pakeliui į Hamburge vyksiantį G-20 susitikimą. Dviejų dienų vizito metu tikimasi, kad lyderiai aptars „visą kompleksą Kinijos ir Rusijos partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo klausimų, o taip pat aktualias tarptautines ir regionines problemas“. Taip pat bus pasirašyta eilė kol kas neskelbiamų dvišalių susitarimų.
